Dėmesį šiam konfliktui rodo ir Seimo nariai.

Ką visa tai reiškia Lietuvai, mūsų šalies patrauklumui investicijoms ir pasitikėjimui lietuvišku verslu užsienyje apskritai? 

Dėl investicijų aršiausiai kovoja kaimynai

Praėjusią savaitę „Jaguar Land Rover“ priėmė sprendimą statyti pirmąją Europoje, ne Didžiojoje Britanijoje veikiančią automobilių gamyklą. Dėl naujos gamyklos varžėsi trys šalys – Meksika, Lenkija ir Slovakija.

Gamykloje per metus bus pagaminama apie 300 tūkst. naujų automobilių, o investicijos į naujus gamybos pajėgumus sieks apie 1,4 milijardus eurų.

Aršią konkurencinę kovą dėl didelių užsienio investicijų (Lenkijoje buvo organizuoti iš viso net 6 derybų raundai) laimėjo Slovakija. Čia, Nitros mieste, kur gyvena tik maždaug 85.000 gyventojų ir įsikurs naujoji gamykla. 

Investuotojai sako, kad Slovakija pasirinkta ir dėl šalyje sukauptos patirties automobilių pramonėje, nors Lenkijoje taip pat yra net kelios Vakarų automobilių pramonės gamyklos. 

Lenkija pralaimėjo Slovakijai nepaisant ir to, kad vienas pagrindinių Lenkijos privalumų yra mažesni darbo užmokesčio kaštai: Lenkijoje – 8,8 Eur per valandą, o Slovakijoje – 10,6 Eur.

Vadinasi, verslininkai rinkdamiesi, kur investuoti atsižvelgia į visą spektrą šalies privalumų ir trūkumų. 

Politikavimas - blogiausia, kas gali nutikti versle

Šiandien, kai dauguma verslo veikia globaliai, verslininkai turi labai plačias galimybes investuoti ten, kur tik jie nori. Dėl to kritiškai svarbus tampa valstybės vaidmuo ir tai, ar ji pajėgi konkuruoti dėl investicijų regione, o kartais ir pasaulyje.

Esu ne kartą sakęs, kad užsienio investuotojas, darantis sprendimą, ar investuoti Lietuvoje ir čia kurti darbo vietas, kartais dar nežino, jog čia galioja nuo sovietinių laikų istoriškai susiklosčiusi paprotinė darbo teisė – absurdiškai griežtas Darbo kodeksas, kurio reikalavimų realybėje daugelis nesilaiko. Lietuvos verslo konfederacija sveikina pastangas tobulinti darbo santykių reguliavimą, nes tai vienas svarbių kriterijų užsienio investuotojams renkantis, kur investuoti. 

Kitas XXI amžiuje svarbus kriterijus, apie kurį kol kas kalbama šiek tiek mažiau, yra galimybė laisvai užsiimti verslu. Kitaip sakant, laisvė vystyti verslą nebijant nei teisminio, nei politinio įsikišimo. Blogų pavyzdžių toli ieškoti nereikia – kaimyninėje Rusijoje teismai visiškai tarnauja politiniam sluoksniui, oligarchams ir šešėliniam pasauliui. 

Vis dėl to blogų pavyzdžių randasi ir Lietuvoje. Štai jau ne vienas politikas Lietuvoje spėjo pasidalinti viešais vertinimais, ką mano apie „Vilniaus prekybos“ akcininkų konfliktą. Tačiau būtent politikų, ypač Seimo narių įsitraukimas į privataus verslo akcininkų konfliktus, prasidedant Seimo rinkimų kampanijai, yra turbūt blogiausia, kas gali nutikti.

Akivaizdu, kad spaudimą teisininkams, mokesčių specialistams ir kitiems pareigūnams darantys politikai nepadidina galimybių išsiaiškinti tiesą. Be to, tai rodo, kad šalies politinis elitas nepasitiki savo valstybės institucijų sugebėjimu atsakingai atlikti mokestinius patikrinimus, tirti galimą mokesčių vengimą ir panašiai. 

Ar tokius signalus mes norime siųsti apie investicijas Lietuvoje galvojantiems užsienio ir šalies verslininkams?

Sąskaitas apmoka verslas

Nereikia nė sakyti, kad normalius verslo ir teisės procesus iškreipia jų politizavimas, o tai trukdo Lietuvai pozicionuoti save, kaip verslui ir investicijoms patrauklią šalį. Be to, tai pakerta pasitikėjimą užsienyje sėkmingai jau veikiančiu lietuvišku verslu, o tai jau yra dalykai, kurių tiesiog negalime sau leisti. Esame maža tauta ir maža valstybė, Lietuvos vardas nėra plačiai žinomas, todėl tuos sėkmingus Lietuvos garsinimo atvejus turime vertinti ir ginti. Vietoje to mes dabar patys prisidedame prie lietuviško verslo žlugdymo.

Rimtų demografinių iššūkių turinčioje valstybėje, kurią supa ne vien draugiški kaimynai, aplink kurią nemažai stiprių, atvirų ekonomikų, galinčių vienodomis sąlygomis konkuruoti dėl užsienio ir vietos investicijų, būtų neišmintinga, netoliaregiška ir neatsakinga iš Lietuvos stumti savą verslą. Ir stumti ne bet kokį, o patį didžiausią ir sėkmingiausią lietuvišką verslą, kokį tik sugebėjome sukurti per Nepriklausomybės metus. 

Gaila, kad, apskritai, požiūris į verslą Lietuvoje vis dar yra neigiamas, todėl politikavimas, ne visada įsigilinus į detales, juo labiau daro meškos paslaugą visai visuomenei.

Galima abejoti verslo geranoriškumu, tačiau būtina atsiminti, kad verslas, nors ir dirbdamas dėl pelno, ne tik garantuoja akcininkų gerovę, bet ir užtikrina savo tęstinumą. Vadinasi, siekia kurti dar daugiau darbo vietų, daugiau investuoti ir sumokėti daugiau mokesčių. Iš jų ir apmokamos mūsų sveikatos, mokslo, krašto apsaugos ir kitos sąskaitos.

Galų gale, jei savo verslo nemylėsime patys, jį su malonumu pamils mūsų kaimynai. Šis procesas jau vyksta, todėl turėtume labai gerai pagalvoti, kaip jį sustabdyti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)