R. Šadžius įvardijo paramos Graikijai tikslą

Ilgalaikės 85 mlrd. eurų dydžio paramos Graikijai programos tikslas yra pastatyti šalį ant kojų, kad valstybė po kelių metų galėtų savarankiškai skolintis tarptautinėse rinkose, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Paramos programos pati esmė yra pastatyti Graikiją ant kojų tiek, kad Graikija galėtų po to skolintais pinigais savarankiškai finansuoti savo poreikius - pasaulio rinkose leisti obligacijas normaliomis, ekonomiškai pagrįstomis palūkanomis, ko dabar ji negali padaryti“, - antradienį Seime žurnalistams sakė R.Šadžius.

Jo teigimu, planuojama, kad šis tikslas bus pasiektas per trejus metus.

„Parama Graikijai yra lėšų skolinimas, kurias Europos stabilumo mechanizmas kaip fondas pasiskolins tarptautinėse rinkose, leisdamas savo obligacijas, kaip garantą rodydamas savo sukauptą sumokėtą šalių kapitalą“, - aiškino finansų ministras.

Pasak jo, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės pagalbos skyrimas Graikijai iš Lietuvos nepareikalaus papildomų lėšų ir nepaveiks Lietuvos įmokų į ESM grafiko. Lietuva per penkerius metus turi įmokėti 327,2 mln. eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą - po 65,4 mln. eurų kasmet. Pirmoji Lietuvos įmoka pervesta šių metų vasarį.

„Šie pinigai nėra naudojami jokiai paramai. Visų valstybių sunešti pinigai naudojami kaip garantas Europos stabilumo mechanizmui, kaip savarankiškam finansų rinkos dalyviui, skolintis tarptautinėse rinkose labai nedidelėmis palūkanomis. (...) Nei vienas euras nei iš Lietuvos, nei iš kitų šalių į Graikijos paramos programą nebus pervestas“, - teigė R.Šadžius.

Antradienį Seimo Europos reikalų komitetas svarstė Lietuvos poziciją, kurią R.Šadžius trečiadienį pristatys ESM valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose, kur bus apsispręsta dėl euro zonos finansinės paramos Graikijai.

Komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė tikintis, kad Graikijai pavyks įveikti krizę.

„Aš tikiuosi, kad per kurį laiką Graikija įveiks krizę ir išliks euro zonoje. Mūsų interesas, kad ji išliktų euro zonoje dėl įvairių dalykų. Jei Graikija bankrutuotų, tai būtų nuostoliai visoms šalims, tiek politiniai, tiek finansiniai. Mūsų interesas yra palaikyti šitą sprendimą, kuris pasiektas tikrai sunkiu derybų keliu“, - antradienį žurnalistams Seima kalbėjo G.Kirkilas.

Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš ESM ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Graikija įvykdė išankstines sąlygas finansinei pagalbai gauti, įsipareigojo vykdyti reformas mokesčių ir pensijų sistemos, darbo ir konkurencingumo, viešojo administravimo srityse ir suderino konkretų reformų planą su kreditorių institucijomis - Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu.