Darbinantis į įmonę pravartu žinoti savo teises
Į DELFI redakciją kreipėsi Angelika, kuri ieško darbo bene populiariausiu būdu – internete. „Kas ieško, tas randa“ - skaitytoja atsiuntė cvbankas.lt rastą skelbimą, kuriame nurodoma, jog ieškoma asistentės (-as) – administratorė (-ius), galinčio bendrauti lietuvių ir anglų kalbomis, o siūloma alga – nuo 150 iki 300 eurų atskaičiavus mokesčius. Laišką atsiuntusi ponia pridėjo, jog skelbime nieko neužsimenama apie darbą pusę etato – toks informacijos trūkumas ir paskatino pasidomėti šiuo skelbimu.
Paskambinus į įmonę atsiliepusi moteris paaiškino, jog asmuo, kuris įsidarbins pagal minėtas pareigas, turėtų nuolat bendrauti su klientais, atlikti direktoriaus padėjėjo pareigas, organizuoti susitikimus ir derinti jų laikus. Keliamų reikalavimų dėl konkretaus išsilavinimo nėra, pasiūlymas pritaikytas ir studijuojančiam žmogui, nes galima derinti paskaitas ir darbą, o bandomuoju laikotarpiu už pusę etato siūloma alga – 150 eurų. Moteris taip pat pridėjo, jog atlyginimas gali kilti priklausomai nuo pasiektų rezultatų.
Plačiau pasinagrinėjus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė sutiko, jog skelbime – viskas legalu. „Jei darbuotojui nustatytas 0,5 MMA dydžio darbo užmokestis, jis įmonėje dirba 0,5 etato, neatskaičius mokesčių darbuotojui mokamas 162,5 eurų dydžio atlyginimas. <...> Darbuotojas turi sumokėti 3 proc. „Sodros“ įmoką ir 6 proc. Privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Sumokėjus įmokas, darbuotojui išmokamas 147,88 eurų dydžio darbo užmokestis” ,- taisykles priminė vedėja.
Užburtas ratas arba kas lemia tai, jog neturite darbo?
Su pakitusia MMA, kuri dabar siekia 325 eurų, pasikeitė ir skaičiai bedarbių gretose. Su naujausiais duomenimis apie pakitusius skaičius bedarbių gretose supažindino Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė. „Šių metų liepos 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 153, 3 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8, 5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų (2014 m. liepos 1 d. nedarbas buvo 8, 6 proc.). Birželį darbdaviai registravo 29, 8 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 21, 5 tūkst. darbo neturinčių asmenų“. Specialistės teigimu, tarp visų šalies bedarbių 40 proc. išvis neturi jokios kvalifikacijos, o darbdaviams vis mažiau reikia tokių žmonių. „Tai rodo ir tai, jog laikinų, terminuotų darbų paklausa yra mažėjanti“ , - paaiškino specialistė.
M. Jankauskienė žmones, turinčius kvalifikaciją, suskirstė į kelias grupes: jaunimas, įgijęs profesiją, dažniausiai negali iš karto įsidarbinti, nes neturi darbo patirties ir įgūdžių, taip pat dažnai kelia nepagrįstus reikalavimus įsidarbinant, tai yra jų lūkesčiai viršija jų galimybes. Patirties trūkumo problema slegia bene kiekvieną universitetą baigusį studentą, nes darbdaviai nenoriai priima tokius jaunus žmones, tačiau tam, jog CV papuoštų įrašas apie įgytą patirtį, reikia įsidarbinti – taip gaunasi užburtas patirties trūkumo ratas. Bedarbių, turinčių aukštąjį (universitetinį ar neuniversitetinį) išsilavinimą dalis liko nepakitusi - 23, 3 proc.
Antroji grupė būtų vyresnio amžiaus žmonės, ypač per 50 metų, kurie dažniausiai turi nebepaklausias profesijas arba kompetencijas, taip pat prie to prisideda ir amžiaus centas, kurio oficialia dažniausiai nenurodo darbdaviai.
Labai svarbu įsitikinti, jog darbovietėje galioja moterų ir vyrų lygybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje nurodoma, jog nuo 2003 m. įgyvendinama Valstybės moterų ir vyrų lygių galimybių programa 2015 – 2021 m. Ypač pabrėžiama, jog siekiama subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus ar einant aukščiausias pareigas, todėl siūlomas atlyginimas dėl tų pačių pareigų moteriai ar vyrui neturėtų skirtis. Lietuvos darbo biržos duomenimis pirmąjį šių metų pusmetį šalies teritorinėse darbo biržose moterys sudarė 42, 8 proc., vyrai – 57,2 proc. visų įregistruotų bedarbių.
„Taip pat didelė problema, kuri trukdo patekti į darbo rinką – ilgalaikis nedarbas. Ilgalaikių bedarbių 2015 m. liepos 1 d. šalyje buvo 45, 5 tūkst. Ilgalaikiai bedarbiai sudaro 29, 7 proc. visų bedarbių“ , - padėtį komentavo M. Jankauskienė.
Ko tikėtis savo profesijų atstovams?
Portalo cvbankas.lt darbuotojai sudarė algų kitimo pagal konkrečią specialybę statistiką. Joje nurodoma, kokia alga buvo 2014 m. I pusmetį ir tos pačios kategorijos 2015 m. I pusmetį. Taip pat pateikiama imtis – „tiek žmonių nurodė konkretų atlyginimo dydį savo gyvenimo aprašyme, skaičiuojant tik tuos CV, kurie buvo sukurti nagrinėjamu laikotarpiu“,- nurodė Tomas Toleikis, cvbankas.lt portalo vadovas. Didžiausias algų sumažėjimas pastebimas žemės ūkyje ir žuvininkystėje – alga nuo 2014 m. I pusmečio iki 2015 m. I pusmečio sumažėjo 16 proc. (imtis 19). Sumažėjimas pastebimas ir pirkimo-tiekimo srityje – atlyginimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6 proc. T. Toleikis pabrėžė, jog šiuos duomenis reiktų vertinti tik kaip priemonę identifikuoti pokyčiams ir tendencijoms, bet ne kaip galutinius atlyginimus.
Cvbanko.lt duomenimis, didžiausias teigiamos algos pokytis buvo elektronikos-telekomunikacijų srityje: 2014 m. I pusmetį šios specialybės atlyginimas siekė vidutiniškai 727 eurų – taip nurodė 38 žmonės, o 2015 m. I pusmetį iš 24 atsakiusių žmonių, nurodžiusių savo algas, vidurkis buvo jau 1073 eurų. Antroje vietoje logistika ir transportas su 37 proc. padidėjusiu atlyginimu: nuo 823 eurų ir 189 žmonėmis, nurodžiusiais savo algą, iki 1127 ir 179 atsakiusiųjų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pirmąjį pusmetį darbo biržoje dirbantys specialistai daugiausiai laisvų vietų bedarbiams galėjo pasiūlyti paslaugų (57, 3 proc.) ir pramonės (18, 9 proc.) sektoriuose. 2014 m. I pusmetį paslaugų sektoriaus laisvos darbo vietos sudarė apie 57, 2 proc., pramonės – 20, 6 proc.
