Tai, ką prekybos srities specialistai Lietuvoje vadina naujove ir dar „neartais dirvonais“, jau patraukė lietuvių verslininkų dėmesį.

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius sako pastebėjęs Europoje plintantį naują prekybos maistu būdą.

Paslaugos esmė yra galimybė pirkėjams internetu susidėti pirkinių krepšelį, vėliau atvykti į pasirinktą vietą, sumokėti ir pasiimti jau suruoštą pirkinių paketą. Paslauga vadinama „paspausk ir pasiimk“ (angl. „Click & Pickup“).

Lietuva atsilieka nuo kai kurių Rytų Europos šalių, mačiau, kaip Slovėnijoje, Lenkijoje diegiamas „paspausk ir pasiimk“ modelis – jūs užsisakote prekę internetu ir ją pasiimate patogioje vietoje. Atitinkamai, ir sąnaudos mažesnės, ir žmogui patogiau. Manau, tai ateis ir į Lietuvą“, - DELFI yra prognozavęs A. Urbonavičius.

Lietuvoje maisto prekes internetu siūlančios „Barboros“ direktorius Tomas Kibildis DELFI nurodė, kad bendrovė šiuo metu visą dėmesį skiria užsakymo internetu bei pristatymo į namus paslaugos vystymui, bet išbando ir naujas galimybes.

„Vykdydami veiklą, be abejo, nagrinėjame ir alternatyvias galimybes, galinčias dar patobulinti mūsų paslaugą ir suteikti naudos mūsų klientams. „Paspausk ir pasiimk“ – viena jų. Šis elektroninės prekybos modelis yra panašus į mūsų dabartinę veiklą, tačiau turi ir tam tikrų skirtumų. Rinkoje egzistuoja įvairių šio modelio taikymo variantų: prekes galima atsiimti pavyzdžiui, parduotuvėse, arba specialiai tam skirtose vietose, arba iš specialaus, pritaikyto transporto“, - DELFI vardijo jis.

Anot pašnekovo, „Barbora“ yra savotiška laboratorija, kurioje gali būti išbandomos įvairios mažmeninės prekybos naujovės.

„Šiuo metu testuojame vieną iš „paspausk ir pasiimk“ modelio rūšių, kurią, esant poreikiui, galėtume vėliau pristatyti savo pirkėjams“, - sakė jis, bet į detales nesileido.

Bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis papasakojo, kad jau kurį laiką bendrauja su gamintojais, siūlančiais sprendimus „paspausk ir pasiimk“ parduotuvių paslaugoms.

„Tokia paslauga yra optimalesnis variantas nei prekyba internetu, bet, mano asmenine nuomone, tol, kol nepradėsime naudoti automatizuotų prekių surinkimo priemonių, tai neatsipirks. Aišku, Lietuvoje ir atlyginimai mažesni, tad sistemų atsipirkimas užtruktų, bet surinkimas rankomis yra labai imlus darbui“, - jis vardijo priežastis, kodėl Lietuvoje tokio apsipirkimo būdo dar nėra.

Pasak pašnekovo, net jei pirkėjas pasirenka prekių už 50 eurų, dėl mažų maržų maisto produktams prekybininkui būtų sunku uždirbti ir darbuotojų atlyginimams Lietuvoje.

Dainius Dundulis
„Šiandien, kad mes dirbtume pagal modelį „paspausk ir pasiimk“ pelningai arba pirkėjas sutiktų už tai papildomai mokėti, to nėra“, - sakė D. Dundulis.

Jei Lietuvoje darbo užmokestis būtų didesnis, veikiausiai naują galimybę prekybininkai vertintų daugiau. D. Dundulis pateikia pavyzdį: Šveicarijoje parduotuvės darbuotojo alga siekia apie 3 tūkst. eurų. Dėl šios priežasties įranga ten atsiperka bene 10 kartų greičiau.

„Mes bendraujame su vienais tokių sistemų gamintojais ir jie sako, kad turi daug užsakymų, iš, pavyzdžiui, Prancūzijos, Ispanijos. Įranga yra tikrai brangi, bet tuomet žmogaus darbo lieka nedaug. Kiek žinau, yra net kuriami mini sandėliai, kai parduotuvės pasivaikščiojimui apskritai nėra, žmonės tik gali pasiimti iš anksto sudarytus krepšelius“, - vardijo D. Dundulis.

Dar nėra naudos

Skelbta, kad Lietuvoje kol kas neatsipirko kita naujovė – maisto prekyba internetu ir jo pristatymas.

„Kaip jau anksčiau buvo skelbta viešai, „Barbora“ ir toliau veikia nuostolingai ir, kaip parodė nesena „Fresh market“ elektroninės prekybos tinklo griūtis, elektroninė prekyba maisto produktais yra vertintina kaip labai rizikinga verslo sritis. Šį verslą įsigijo ir iki šiol finansuoja jo akcininkai – Nerijus Numavičius ir Ignas Staškevičius, kurie tiki „Barboros“ sėkme“, - poziciją dėl elektroninės prekybos maistu nurodė „Vilniaus prekybos“ grupės atstovė, advokatė Olga Petroševičienė.

Tačiau labiau tradicinei prekybai priskiriamos veiklos taip pat nebūtinai yra pelningos, Lietuvoje tai parodė žlungantis „Fresh Market“ tinklas - bendrovės vadovybė yra kreipusis dėl įmonės bankroto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (363)