Tačiau už grotų „Bistro 123” valdžiusios bendrovės „IMS Group“ buvęs vadovas 33 metų verslininkas Artūras Taranikovas nesės – Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu vyras buvo suimtas 21 dieną, todėl jam skirta 20 MGL dydžio bauda buvo prilyginta įkalinimo dienoms ir laikoma, kad jis bausmę jau atliko.

A. Taranikovas buvo pripažintas kaltu tik dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tuo metu kaltinimai dėl sukčiavimo (net 40 epizodų) buvo panaikinti, nes jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Tuo metu prieš kavinės bankrotą fiktyviu direktoriumi sutikęs dirbti vilnietis Gediminas Kadginas į valstybės biudžetą privalės sumokėti 15 MGL dydžio (564,90 Eur) baudą – jis taip pat nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kadangi baudžiamoji byla dėl sukčiavimo A. Taranikovui buvo nutraukta, teismas nukentėjusiesiems verslininkams, tarp kurių buvo ne tik specialią kavinės įrangą teikusios bendrovės, bet ir didieji Lietuvos gamintojai – „Pieno žvaigždės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Vičiūnai“ ir kt., nesumokėtų sumų nepriteisė.

Nors A. Taranikovui ir buvo nutraukta byla dėl senaties, tačiau teismas konstatavo, kad verslininkas tyčia vengė bendrauti ir spręsti klausimą dėl skolų apmokėjimo, todėl nukentėjusieji dar galės savo teises bandyti ginti civiline tvarka.

Savo veiklą nutraukusiai „IMS Group“ dar 2010-ųjų vasarį buvo iškelta bankroto byla.

Bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad kavinę įkūręs A. Taranikovas turėjo tikslą sukčiauti, žinojo, kad neatsiskaitys su tiekėjais ir taip esą tyčia užvaldė svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiomis pripažintos bendrovės buvo pareiškusios daugiau kaip 23 tūkst. eurų (80 tūkst. Lt) ieškinius.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas išskirtinio pobūdžio kavinės plėtrą planavęs A. Taranikovas nesutiko su jam pateiktais kaltinimas ir teigė, kad neturėjo tikslo apgauti verslininkų, tačiau buvo priverstas savo įmonės veiklą nutraukti, kai pamatė, jog verslas nepasiteisino ir nėra jokių prošvaisčių, jog situacija pagerės.

„Tai buvo normali ūkinė veikla, kaip ir daugelyje įmonių, su normaliu bankrotu, – sakė A. Taranikovą teisme ginantis advokatas Kristupas Ašmys. – Kiek buvo galimybių, buvo atsiskaityta su visais, nieko nepasisavinta, nepaslėpa – visiškai sutrikus bendrovės veiklai atvažiuodavo tiekėjai ir pasiimdavo savo daiktus, turtą. Įmonė nedirbo kaip fikcija, kad pasisavintų ir pasislėptų turtą – kavinės veikla yra labai rizikingas verslas – vieną dieną gali neskaniai išvirti kotletą ir pas tave daugiau niekas neis.“

Anot advokato, „bet kokį elementarų bankrotą galima paversti baudžiamąja byla“, jeigu nukentėjusieji kreipsis į teisėsaugos pareigūnus.

Kad ką tik duris atvėrusi „Bistro 123“ gali netrukus užsidaryti, teisme prisipažino nujautę joje dirbę darbuotojai.

2009-ųjų birželį duris atvėrusi kavinė užsidarė jau lapkričio mėnesį, o darbuotojams, paskelbus bankrotą, atlyginimai buvo išmokėti iš Garantinio fondo.

„Dirbti į kavinę mane su drauge atsiuntė Darbo birža, kuri mums iš pradžių ir mokėjo atlyginimą, – teisme sakė viena buvusių darbuotojų. – Paskui gaudavau atlyginimą iš bendrovės, bet netrukus nustojo jį mokėti, todėl su drauge nutarėme streikuoti: atėjome į darbą, bet nieko nedirbome, tik sėdėjome. Kodėl aš turiu dirbti, jeigu man pinigų nemoka? Paskui buvo susitikimas ir mums direktorius pasakė, kad mes nebedirbsime, nes bankrutuojame.“

„Gavau tik vieną atlyginimą, nors dirbau du mėnesius – kai alga ėmė vėluoti, mus administratorė ramino, kad bus atsiskaityta vėliau, – teisme kalbėjo kita buvusi darbuotoja. – Galop mums pasakė, kad skelbiamas bankrotas, bet nesijaudinkite, atlyginimus išmokės Garantinis fondas.“

„Prasidėjus nesklandumams, vieni darbuotojai norėjo išeiti iš darbo, kiti – dar sutiko palaukti, – neslėpė kavinės indų plovėja. – Nors per dieną aptarnaudavome apie 100 klientų, tačiau netrukus pasidarė visai blogai – ateidavo kreditoriai ir pasiimdavo savo daiktus. Atsimenu, užeinu į antrą aukštą, o jame jau nėra stalų, o po savaitgalio atėjusi į darbą virtuvėje radau tik tuščias sienas.“

„Kai vėluodavo atlyginimai, kalbos apie bankrotą mums nebuvo netikėtos, tačiau konkrečių žinių mes neturėjome, kol nepasakė direktorius“, – aiškino buvęs kavinės barmenas. Jis, kaip ir kiti buvę darbuotojai, A. Taranikovui neturėjo jokių pretenzijų – už darbą buvo atsiskaityta.

„Kai atėjau į darbą, radau užrakintas duris – labai nustebau, – prisipažino kita buvusi „Bistro 123“ padavėja. – Tada paskambinau administratorei, ji mane įleido į vidų, sakė, viskas, mes nebedirbsime, lauk žinių.“

Artėjantį bankrotą jautė ir kavinei maisto produktus tiekiančios bendrovės, todėl jos vengė priimi užsakymus, kol nebus atsiskaityta.

„Tada man vadovybė pasakė, kad jeigu vieni tiekėjai neveža produktų, reikia susirasti kitus, kurie veža – tai man atrodė labai įtartina“, – neslėpė buvusi kavinės vyr. virėja.