Rusija prieš metus paskelbė draudimą įvežti daugelį žemės ūkio produktų iš Vakarų šalių, taip atsakydama į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijas dėl prorusiškų separatistų Ukrainoje palaikymo bei Krymo aneksijos.
Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad maisto produktų eksporto sumažėjimas darė didžiausią įtaką bendram Lietuvos eksporto mažėjimui, tačiau gamintojai jau rado naujų rinkų, kur realizuoja produkciją, anksčiau skirtą Rusijai.
Pasak analitiko, naujosiose rinkose kainos yra mažesnės, dėl to eksportuotojams prireiks maždaug 2–3 metų, kol pelningumas pasieks ankstesnį lygį.
Tuo metu Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva mažiau eksportuoja į Rusiją ne dėl taikomų sankcijų – didžiausią poveikį eksportui į Rytus turėjo Rusijos ekonomikos nuosmukis.
Kai kurių mėsos bei pieno perdirbimo bendrovių teigimu, įmonės šiuo metu eksportuoja kiek daugiau nei prieš embargą, o sumažėjusiam pelningumui įtakos turėjo ne tik sankcijos, bet ir kritusios pasaulinės kainos.
Įmonių vadovai tikina, kad valstybė turėtų dar aktyviau padėti ieškoti naujų rinkų.
DELFI primena, kad lygiai prieš metus numatė draudimą į šalį įvežti maisto ir žemės ūkio produktus iš šalių, kurios jai taiko sankcijas. Pastaruoju metu Rusijoje imamasi parodomųjų priemonių ir kokybiški esą nelegaliai į šalį patekę vakarietiški produktai yra naikinami.
