Matyt, pardavėjai pasinaudojo tuo, kad litus pakeitė eurai, ir nė neskaičiuoja, kad atitiktų, plėšia kiek užsimano“, – piktinasi panevėžiečiai.
Jiems atrodo, kad kai kurių prekių kainų nė nebandyta perskaičiuoti teisingai – kiek buvo litais, tiek pat prašoma eurais. Mažas algas, nedideles pensijas gaunantys žmonės sako daug ko jau negalintys sau leisti – per brangu.
Litrą miško aviečių už 2,20 euro nusipirkusi panevėžietė Marijona sako jau nebeturinti sveikatos pati po miškus vaikščioti ir avietes rinkti, o šias uogas labai vertinanti, jas mėgstanti. Tad apskaičiavo, kad sezonui artėjant į pabaigą gali bent truputį tų uogų nusipirkti.
Jas pardavinėjanti Danguolė tikina, kad miško avietės niekada nebuvo pigios ir jų kaina, palyginti su litais, nė kiek nepasikeitė. Dešimtą vasarą Taruškų miške avietes renkanti moteris sako, kad pripildyti jų kibirą gana sudėtinga.
„Po penkis litus už litrą aviečių nepardavinėjau, už tiek vargti jas renkant neapsimoka. Būdavo septyni litai, dabar – du ar trys eurai“, – teigė moteris.
Ji tvirtina, kad dėl uogų kainos pirkėjų priekaištų negirdėjusi. Miško aviečių vertę ir jų rinkimo kainą žinantieji perka ir gana daug – iš karto po dešimt ar net po dvidešimt litrų.
Grybų gausos nesitiki
Patyrusi grybautoja Ramunė mano, kad greitai nepavyks surinkti tiek daug voveraičių.
Keletą litrų voveraičių, kelias krūveles baravykų ant prekystalio pasidėjusi grybautoja Ramunė sako, kad norėjusiems pamatyti jos tikrąjį laimikį antradienį į turgų reikėjo ateiti 7 valandą. Dabar jos surinkti grybai jau baigiami parduoti, čia tik likutis. Už voveraičių litrą dviejų eurų, už baravykų krūvelę trijų prašanti moteris guodžiasi kartais išgirstanti pirkėjų priekaištų, ar negalėtų parduoti dar pigiau.
Šimonių girioje grybaujanti Ramunė stebisi: „Dejuoja, derasi, klausia, kodėl neparduodu už eurą. Bet retas pagalvoja, kiek kainuoja kelionė, darbas, vieta turguje. Už litrą prašydavau šešių ar septynių litų, dabar – dviejų eurų“, – tikina grybautoja.
Centriniame turguje siūlomi moksleivės Neringos su mama surinkti baravykai traukia kiekvieno einančiojo akį. Už tvirtų ir dailių grybų dėžutę – kilogramą – septynių eurų, o už mažesnę keturių prašanti grybautoja sako, kad dėl kainos pirkėjai labai nesiskundžia.
Kam reikia, tas perka nesiderėdamas. Už tokius vertingus ir gražius grybus po 25 litus tekdavo mokėti. Baravykų augimo vietas žinanti mergina jų nenorėjo atskleisti. „Paslaptis“, – šypsojosi.
Priklauso nuo oro
Pačios surinktomis mėlynėmis prekiaujanti Irena sako, kad prašomi du eurai už litrą pirkėjams neatrodo per daug. Iš pradžių tas uogas ji pardavinėjusi po tris eurus. Kalbantiesiems, kad viskas labai pabrango, uogautoja pataria gerai prisiminti ankstesnius metus – kai uogų gamta dovanodavo mažiau, jos būdavo brangesnės, kai derlius būdavo gausus, tai ir kaina mažesnė. „Dažnai už litrą prašydavau septynių litų“, – sako moteris.
Ji svarsto, kad įvaizdį apie pabrangimą greičiausiai sudarė kai kurių smulkesnių prekių pardavėjai, pavyzdžiui, močiutės už krapų ryšelį anksčiau 50 centų prašydavusios, dabar tiek pat, tik jau euro centais, nori gauti ir net nesusimąsto, kad pinigų vertė skiriasi.
Agurkų kilogramą už 50 euro centų siūlanti Margarita visiems kainomis nepatenkintiems pirkėjams primenanti, kad ir miško, ir daržo, ir lauko, ir sodo derlius labai priklauso nuo oro sąlygų. Kai gerai dera, viskas pigiau, o kai vasara tokia kaip šiųmetė, negali būti prašoma tiek pat, kaip pernai ar užpernai.
Pasirinkimas didelis
Rugpjūtį turgus, kaip visada, vilioja gausiomis vasaros gėrybėmis – salotų ryšelis kainuoja 20, agrastų litras – 80 euro centų, slyvos, pomidorai – po eurą, alyviniai obuoliai po 50 centų. Kiekvienas gali rasti pagal pageidavimus.
Vis populiaresnės šilauogės, jų parduodama net keliose vietose, prašoma dviejų ar pustrečio euro.
Šeduvos ūkininko soduose užaugintomis šilauogėmis prekiaujančios merginos tikino, kad kai prasidėjo šių uogų sezonas, už kilogramą net dešimties eurų prašė, ir pirkėjai nesiderėdami mokėjo. Dabar, kai uogų daug, kaina mažesnė.
„Pati ėjau žiūrėti prekių, kurios neva labai pabrangusios, skaičiavau, lyginau su praėjusiais metais ir pastebėjau, kad kai kas net atpigo. Žinoma, žemės ūkio produktų kaina priklauso nuo metų, nuo oro sąlygų, nuo kitų aplinkybių, tad niekada nebūna kasmet vienoda“, – kalbėjo direktorė.
Arčiau namų
Vakarinėje miesto dalyje gana populiarus „Žaros“ turgelis. Čia savo užaugintomis gėrybėmis prekiauja sodininkai, ūkininkų užaugintą derlių siūlo perpardavėjai. Atidesni pirkėjai tikina, kad kiekvienos prekės kaina kitokia, nei buvo ankstesnėmis vasaromis, – didesnė.
Turgaus kasininkė kontrolierė Vilė Derukienė teigia, kad perparduodantieji ūkininkų produkciją tiesiog negali elgtis kitaip, nes pirkti daržoves šiemet tenka brangiau.
„Štai morkų kainą ūkininkai neseniai 20 euro centų už kilogramą pakėlė, ir nori nenori tenka turguje branginti, kitaip neišsilaikysi“, – sako V. Derukienė.
Kainuoja ir vieta turguje, už ją dienai nuo 98 centų iki 1,68 euro reikia mokėti. Į šį turgelį grybautojai atneša ir grybų – čia už krepšelį raudonikių 7, o už baravykų – 8 eurų prašė.
Turgus geras ir tuo kad čia galima pasiderėti – ne vienas pigiau nusiperka ir dar „magaryčių“ gauna.
„Man patinka turguje derėtis. Su pardavėjais pasikalbame, kainas aptariame, jie paaiškina, kodėl vienos ar kitos sumos prašo, o aš papasakoju, kaip nelengvai verčiuosi, kiek už vaistus tenka mokėti, ir susitariame. Pareinu namo su pirkiniais ir patenkinta“, – kalbėjo garbaus amžiaus panevėžietė.
Moteris nuolatinė turgelių lankytoja, visada perka nedaug – nes sunku parsinešti, todėl beveik kasdien jai ko nors prisireikia.
Pirkėjų suranda
Prie kai kurių parduotuvių, prekybos centrų susidaro mažyčiai turgeliai, kuriuose sodininkai ar ūkininkai siūlo savo produktų.
miesto turgus.
Litrą miško aviečių nusipirkusi panevėžietė sako, kad jos labai vertingos uogos.
„Nė į turgų važiuoti nereikia. Kainos beveik vienodos visur, pigiau nebus, tad ir renkamės, kur patogiau“, – džiaugėsi sutuoktinių pora Nemuno gatvėje prie prekybos centro iš automobilio nusipirkusi pomidorų ir agurkų.
Kaip teigia Panevėžio rajone užauginta produkcija prekiaujanti Ieva, jeigu šią vasarą dar būtų atsiskaitoma litais, kainos vis tiek būtų didesnės už pernykštes. „Tikrai taip nėra, kad kažkas apgaudinėtų versdamas iš litų į eurus. Derliaus gausą, taip pat jo kainą lemia oro sąlygos. Jeigu tik sąlygos pasikeis ir oras taps palankesnis, produktų kainos kris“, – tikino pardavėja.
Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis garbaus amžiaus vyras, šalia pasidėjęs porą kibirų su įmerktais įvairiaspalviais kardeliais, greta ant kėdutės – kelios česnakų galvelės.
„Viskas užauginta sode, sūnums padedant. Prie nedidelės pensijos eurą kitą galiu prisidurti“, – sakė gėlių pirkėjų laukiantis Vytautas.
O jų atsiranda. Už šakelę kardelių vyras prašo 30 ar 50 euro centų ir niekas dar nesakė, kad per brangu.
