DELFI skelbė, kad Trišalėje taryboje buvo pristatytas pasiūlymas, kuris žlugdys žmonių gyvenimus: darbuotojai, įmonei žalą sukėlę netyčia, rizikuotų susilaukti didžiulių pretenzijų.
Dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad „darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio“, nebent žala padaryta tyčia, darant nusikaltimą ar kitais Darbo kodekse išvardintais atvejais.
Naujajame Darbo kodekse darbuotojo materialinę atsakomybę, nesvarbu, ar ji padaryta tyčia, ar netyčia, siūloma įtvirtinti kaip neribotą ir palikti žmogui teisę darbo tarybose įrodinėti, kiek darbdavio prašoma atlyginti žala turi būti sumažinta.
Per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį darbdavių atstovai pasiūlė darbuotojams reikšmingą nuostatą, bet mokslininkų grupės atstovas pasėjo abejonių ir sprendimas liko nepriimtas.
Pasiūlė sprendimą, nuraminsiantį darbuotojus
Darbdavių pusei atstovaujantis „Kauno liftų“ vadovas Jonas Guzavičius pareiškė, kad nori pasisakyti dėl neribojamos žalos dydžio. Jo pareikšta nuomonė skyrėsi nuo per praeitą Trišalės tarybos posėdį išsakytos pozicijos.
Todėl jis prašė į naująjį Darbo kodekso variantą įtraukti du straipsnius iš dabar galiojančio įstatymo, kada žmogaus materialinė atsakomybė neribojama. Būtų nurodoma, kad atsakomybė neribojama, jei darbuotojas darydamas žalą buvo neblaivus ar darė nusikaltimą.
„Nežinau, kas ruošė šitas dabartines nuostatas, bet jos labai skiriasi nuo ankstesnio varianto, o ankstesnis variantas buvo visiems aiškus. Dabar turbūt bus visiems neaiškus. Siūlyčiau palikti seną variantą ir dirbti toliau“, - kalbėjo J. Guzavičius.
Profsąjungos atstovai tokiam pasiūlymui pritarė: į naująjį Darbo kodeksą perkelti ir 254 ir 255 straipsnius iš dabar galiojančio Darbo kodekso. Siūlyta atskirti du atvejus, kai žala padaryta netyčia, pavyzdžiui, įvykus nelaimei, ir tyčia.
Pasak jo, tuomet reikėtų pasirašinėti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nurodyti, kada yra grupinė atsakomybė ir vėl bus grįžta prie teisminės praktikos, kai esant visiškai materialinės atsakomybės sutarčiai teismai vertins konkrečią žmogaus situaciją ir priteis žalą atsižvelgdami į asmens turtinę padėtį.
„Jeigu mes norime grįžti prie šito modelio, mes turime vėl eiti per tą kiekvieną punktą ir kurti. Mokslininkų nuomonė buvo tokia: paprastinti šitą institutą, pasižiūrėti, kokia buvo Vakarų patirtis, o jų patirtis tokia, kad materialinės atsakomybės institutas Darbo kodeksuose apskritai yra nereglamentuotas, nes yra bendras principas: žalą padaręs asmuo privalo už ją atsakyti ir tada teisminė praktika koreguoja šį santykį atsižvelgdama į riziką“, - aiškino T. Bagdanskis.
Advokatas dėstė, kad senasis modelis „buvo gremėzdiškas ir neveikiantis“, todėl kėlė klausimą, ar liekama prie jo, ar priimamas modelis, kuris atspindi bendrą principą: žalą padaręs asmuo privalo atsakyti, nesvarbu, ar žala padaryta tyčia, o teismas dėl to nuspręstų galutinai.
Jis nurodė, kad yra numatyta ir apsauginė nuostata darbuotojui: jeigu įmonei padaryta žala yra didesnė kaip 6 dirbančiojo atlyginimai, dėl jos atlyginimo darbdavys privalo kreiptis į teismą.
Pažėrė abejonių
Po mokslininkams atstovavusio advokato paaiškinimų, profsąjungos dar kartą pakartojo, kad darbdavių pasiūlymui pritaria, tačiau kiti darbdaviai turėjo papildomų klausimų mokslininkų atstovui.
Darbdaviams atstovaujantis „Sodros“ tarybos narys ir Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas klausė, kokias dar nuostatas reikėtų pakeisti naujajame Darbo kodekse, jei kolegos pasiūlymui būtų pritarta.
„Jeigu mes tuos du atvejus įdedame, jie yra susiję su visišku žalos atlyginimu, bet yra kiti atvejai, o jie kokie – ribotos atsakomybės? Kur atsakomybė yra ribojama, kokio ji dydžio? Tada mums reikia grąžinti visus 7 punktus ir galbūt dar daugiau jų prirašyti, pavyzdžiui, komercinės paslapties atskleidimas“, - vardijo T. Bagdanskis.
„Susiklosto santykiai tokie: žmogus, vykdydamas darbines pareigas padarė žalą, privalo ją atlyginti visiškai ir mes net neturime žiūrėti į tuos atvejus, kada yra ribota, kada visiška (materialinė atsakomybė – DELFI). Kai teismas mato, kad tai yra neteisingas žalos atlyginimas, žala - per didelė, tada įsijungia numatyti kriterijai ir ji mažinama. Mes atsisakome biurokratizmo, kuris yra dabar“, - aiškino T. Bagdanskis.
Advokatas kalbėjo, kad įmonėms sumažėtų administracinė našta: nereikėtų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, atitinkamų sutarčių su asmenų grupėmis, taip pat nereikėtų laukti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad žalą atlygintų nusikaltimą padaręs asmuo.
„Tai dabar darbdaviai, aš suprantu, stoja, grubiai pasakant, į darbuotojų pusę ir sako: padarome sudėtingesnį mechanizmą, ribokime jų atsakomybę?“, - karščiavosi T. Bagdanskis.
Bet S. Gailiūnas atkirto: „darbdaviai šiaip visada yra darbuotojų pusėje, negalvokite, kad yra kitaip“ ir salėje pasigirdo juokas.
T. Bagdanskis pakartojo, kad išskirti dviejų atvejų nepakaktų, bet įsiterpė J. Guzavičius.
„Aš dar noriu sugrįžti, mes turėtume skirti du atvejus: darbuotojui įvyko nelaimė, įmonė turi viską dengti, nes tai yra nelaimė, netyčia. Yra du skirtingi dalykai ir negalima atiduoti įmonės darbuotojų likimo į teismų rankas, - kalbėjo J. Guzavičius. - Tačiau, kai išnyko tie du punktai, kai darbuotojas pats kaltas, nes darė nusikaltimą arba buvo neblaivus, mes pradedame bylinėtis. Šiuo atveju to neturėtų būti.“
Profsąjungos pabrėžė, kad tokiai nuomonei pritaria, bet tuomet įsiterpė Vyriausybės atstovė, kuri nurodė, kad tada sugrius visas naujojo Darbo kodekso modelis ir darbdaviai vėl suabejojo.
„Įdėjus dabartiniame Darbo kodekse esantį principą, toliau esančios nuostatos nesikerta, tiesiog iš naujojo kodekso dingsta 150 straipsnis ir pasikeičia principai. Dėl dviejų straipsnių grąžinimo (254 ir 255 – DELFI) dabar Trišalė taryba ir sprendžia“, - kalbėjo N. Kasiliauskas.
DELFI primena, kad naujojo Darbo kodekso variante darbdaviui priskaičiuojamą materialinę žalą reglamentuotų 149-as ir tolimesni straipsniai, kai dabartiniame teisės akte tai numato 244 ir kiti straipsniai.
Profsąjungų atstovai jau ankstesnio posėdžio metu kalbėjo, kad, pavyzdžiui, vilkiko vairuotojas, patekęs į eismo įvykį ir gavęs milijoninį ieškinį, atsidurtų ligoninėje.
Vyriausybės atstovai darbdavių pasiūlymui nepritarė, o darbdaviai paprašė laiko pasitarti: galbūt verta šį pasiūlymą atsiimti. Šio klausimo svarstymas atidėtas kitam Trišalės tarybos posėdžiui.
