Dar 2014 metų pabaigoje įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais buvo siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams tikslingumą ir veiksmingumą. Tarp įstatymo pakeitimų atsirado ir naujas reikalavimas ketinantiems gauti ar gaunantiems socialinę paramą – nuolatinis banko sąskaitų išrašų apie per paskutinius 3 mėnesius sukauptas lėšas teikimas.
Naujajai tvarkai visiškai įsigaliojus, pasigirsta vis daugiau nusiskundimų, neva tai reikalauja papildomų išlaidų, kurioms paramos gavėjai ir taip lėšų neturi. Štai Utenos rajone gyvenanti sunkiai besiverčianti vieniša moteris skundžiasi, kad jai nebeskiriama socialinė pašalpa, nes sūnus, dirbantis užsienyje, retsykiais atsiunčia truputį pinigų, o patikrinus jos banko sąskaitos išklotinę, ji nebeatitinka paramos gavimo kriterijų.
Neturintys ko slėpti – nesiskundžia
Apie naujoves, piktinančias minėtąją gyventoją bei nemažą dalį kitų paramos gavėjų, pasiteiravome Utenos socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Ingos Šakalienės. Jos teigimu, ne visais atvejais savivaldybėse reikalaujama banko sąskaitų išklotinių. Paprastai taip nutinka, kai žmogus dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba kitu atveju, kai kyla įtarimų, jog gyventojo gaunamos pajamos didesnės, nei nurodomos pildant prašymą.
Pagal tarybos patvirtintą tvarką banko sąskaitos išrašas yra vienas iš reikalingų dokumentų paramai gauti, būtina pateikti visų turimų banko sąskaitų išrašus bent kartą per metus, o prireikus ir dažniau. Tačiau teiraujantis, ar yra daug pasipiktinusių tokia tvarka, specialistė teigia, jog tie žmonės, kurių banko sąskaita yra „švari“, nedvejodami pristato išklotines, o piktinasi dažniau tie, kurie turi ką slėpti:
„ Tokių mažuma. Tačiau tarkim šią savaitę, jeigu paprašėm dvidešimt išklotinių, tai radom, kad iš jų penki yra neteisingi. Tačiau šiais metais iki liepos 1d. turime 1321 paramos gavėją. Tai gali būti kokie 5 procentai, kurie yra pateikę neteisingą informaciją“. Pasak I. Šakalienės, banko sąskaitų išklotinės puikiausiai parodo, ar žmogus atitinka socialinės paramos kriterijus. Pasitaiko nemažai atvejų, kai pinigai įnešami į banko sąskaitą, vėliau daromi pavedimai į įvairias internetines parduotuves, kelionių organizatoriams. Tuomet kyla pagrįstų įtarimų, ar tam žmogui parama reikalinga.
Parama iš užsienio negelbsti
Lietuvos banko statistikos duomenimis, privačių asmenų perlaidos į Lietuvą per 2014 m. pirmąjį pusmetį siekė apie 2,7 mlrd. Lt (782 mln. Eur), asmeniniai pervedimai ir iš Lietuvos į užsienį, ir iš užsienio į Lietuvą kasmet didėja.
Pasak I. Šakalienės, iš emigrantų gaunami pinigai dažniausiai užkerta kelia gauti socialinę pašalpą tada, kai matoma, jog žmogaus gaunamos pajamos yra didesnės nei 102 eurai: „Esant tokiai sumai, pagal įstatymų nuostatas, pašalpa gyventojui nepriklauso. Todėl jeigu paramos gavėjui ar gavėjai artimieji kas mėnesį siunčia po 400 litų, pagal gaunamas pajamas socialinė pašalpa nepriklauso.“
DELFI primena, jog šiuo metu Lietuvoje socialinė parama žmogui skiriama, kai pajamos vienam šeimos nariui įvertinus jo turimą turtą, neviršija 102 eurų arba 350 litų.
Bandoma gudrauti nesėkmingai
Pasidomėjus, ar daug pasitaiko tokių atvejų, kai bandoma sukčiauti, Utenos socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja pasakoja, kad dažnai būna, jog žmogus per paramos gavimo laikotarpį, t.y., gaudamas socialinę pašalpą įsigyja apynaujį automobilį, kurio vertė siekia tik 1000 eurų, pasitaiko atvejų, kai žmogus grįžta iš užsienio, ten praleidęs metus ar porą ir santaupų neatsiveža, atvažiuoja „basas“ ir reikalauja pašalpos, tačiau būna ir paprastesnių atvejų: „Kartais, kai žmogus atneša išklotinę, matome, kad yra pavyzdžiui 20 ar 30 eurų papildomų pinigų, kurių žmogus nenurodo.
O jei yra ir vienas papildomas euras, tai žmogus turėtų nurodyti arba apginti savo nuomonę, kodėl taip yra. Dažniausiai būna, kad žmogus sako, jog čia mama man davė, aš įsinešiau,o kai jau peržiūrime banko sąskaitos išklotinę, matosi, kad pinigų tiek, o išlaidos yra didesnės. Tada kam įsinešt į sąskaitą pinigų, jeigu mokama pavyzdžiui už vaistus vaistinėj arba valgoma picerijoje, juk ten galima grynais atsiskaityti, nebūtinai banko kortele.“
Rajonai reikalavimą vertina teigiamai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 metų pirmą ketvirtį daugiausiai pagal gyventojų skaičių socialinės paramos gavėjų buvo Kalvarijos savivaldybėje (9,9 proc.), mažiausia – Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybėse (atitinkamai 0,9 proc. ir 1,9 proc.).
Kalvarijos savivaldybės socialinių reikalų skyriaus specialistų teigimu, reikalavimas pateikti banko sąskaitų išklotines didesnių problemų nekelia, pirmuosius kartus sąskaitos išrašus gauti gali padėti socialiniai darbuotojai, vėliau žmonės juos išsiima namuose ar bibliotekose. Įgijus pasitikėjimą, paramos gavėjas kaskart šio dokumento atnešti neprašomas, tačiau neslepiama, jog pasitaiko vis daugiau nusižengimų ir nepasitenkinimo, todėl papildomas dokumentas, įrodantis gyventojo teisę į valstybės paramą yra pagrįstas ir reikalingas.
Tokiai nuomonei antrina ir Utenos rajono, Sudeikių seniūnijos seniūnas Virgilijus Gaižauskas: „Šį įstatymo pakeitimą vertinu teigiamai ir manau, jog papildomų sunkumų nei paramos gavėjams, nei seniūnijoms tai nesukelia, bet kokie dokumentai paramai gauti reikalaujami ne tam, kad sudarytų papildomą spaudimą žmonėms, o tam, kad stiprintų kontrolę, jog nebūtų besinaudojančių valstybės parama ,kai jiems tai nėra reikalinga.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną šių metų pirmojo ketvirčio mėnesį socialinę pašalpą gavo 125,1 tūkst. asmenų (4,3 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 25,8 proc. (nuo 168,5 iki 125,1 tūkst. asmenų), o išlaidos pašalpai mokėti sumažėjo 30,6 proc. (nuo 32 iki 22,2 mln. eurų).
