Vyriausybės išaiškinimu, yra dažna praktika, kad teisės aktams pasiekus Vyriausybę jie yra keičiami: tai nėra privaloma, bet vyksta.
Profsąjungos prašė Seimui pateikti galutinį dokumentą, kuris buvo suderintas per Trišalės tarybos posėdžius. Profsąjungų atstovai Seimui teisės akto pateikti negali, todėl tai buvo prašoma padaryti Vyriausybės atstovų.
„Pavyzdžiui, mamadieniai: Seimo nariai gaus tris teisės aktus, kur viename bus mamadieniai, tik jų apmokėjimas kitaip įteisintas, o kitame jų nėra. Tai gal galima būtų iškart pateikti variantą, kurį mes esame suderinę dėl mamadienių buvimo, tik kitokio apmokėjimo?“, - siūlė Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Tačiau tokiam profsąjungų pasiūlymui vieningai nebuvo pritarta: dauguma darbdavių ir Vyriausybės atstovai laikėsi nuomonės, kad Trišalė taryba turėtų pateikti savo išvadą apie teisės aktą tiesiai Seimui, kaip tai vyko ne kartą dėl įvairių teisės aktų.
Posėdžio metu iškilo klausimas, ką pateikti: Trišalės tarybos dokumentą, t. y. siūlomą naujojo Darbo kodekso variantą, ar apibendrintus protokolus, kuriuose įregistruoti visi pasiūlymai.
Anksčiau skelbta, kad naujojo Darbo kodekso projektas Vyriausybėje buvo pakoreguotas ir jame atsirado papildomų punktų, kurių iki tol nebuvo.
Vyriausybės pozicija buvo dirbti toliau su pirminiu Trišalėje taryboje pradėtu nagrinėti pasiūlymu, kuris Vyriausybėje jau buvo keičiamas, ir dėl jo pateikti Trišalės tarybos išvadas Seimui.
Trišalė taryba antradienį sprendė, ar Seimui pasiūlyti kodekso pakeitimai turėtų būti grąžinti svarstyti Vyriausybei, jie grąžinti nebus.
