Turintys didesnę nei 50 eurų mokesčių skolą – negalės dalyvauti konkursuose
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką perkančiosios organizacijos turi teisę pirkimo sąlygose nustatyti, kad tiekėjų, jei šie turi net ir nedidelį mokesčių įsiskolinimą, pavyzdžiui, Sodrai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, pasiūlymai bus atmesti. Tačiau nuo liepos 2 d. pradėtuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymų negalima atmesti, jeigu skola neviršija 50 eurų. Svarbu paminėti tai, kad atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl mokestinių skolų galima tik tuomet, kai perkančiosios organizacijos tai nusimato pirkimo sąlygose.
Tačiau jau nuo kitų metų perkančiosios organizacijos neturės tokios pasirinkimo teisės ir privalės visais atvejais tikrinti, ar tiekėjai turi mokestinių skolų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visi tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose (išskyrus supaprastintuose pirkimuose), negalės turėti didesnių nei 50 eurų mokestinių skolų.
Susiformavusi teismų praktika nebuvo tokia griežta tiekėjams
Šiuo klausimu jau buvo susiformavusi Lietuvos teismų praktika, pagal kurią, kai pradelsta sumokėti mokesčių suma būdavo itin maža, buvo laikoma, jog tiekėjas gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismų teigimu, įmokų vėlavimo terminai nėra reikšmingi ir negali turėti įtakos tiekėjų pateikiamų pasiūlymų kainai, jei tiekėjas reguliariai atsiskaito, pavyzdžiui su Sodra. Verta paminėti, kad buvo keletas teismų sprendimų, kai tiekėjai pradelsė sumokėti itin mažas mokesčių sumas (pvz., kelis litus) ir buvo grąžinti į konkursą. Teismai tai motyvavo proporcingumo principu.
Pataisos tikslas – įsitikinti ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir rimtas
Reikėtų paminėti atvejį, kai praėjusiais metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sprendė bylą dėl Italijos teisės aktų nuostatos, pagal kurią dalyvis yra šalinamas iš viešojo pirkimo konkurso, kai pradelsta sumokėti suma viršija 100 eurų ribą, o skirtumas tarp mokėtinų ir sumokėtų sumų per kiekvieną atitinkamą laikotarpį viršija 5 proc.
ESTT pažymėjo, kad tokia nuostata yra pagrįsta ir teisėta. Reikalavimo sumokėti visus mokesčius tikslas yra įsitikinti, ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir rimtas. Teismo vertinimu, tai, kad ūkio subjektas nesumokėjo socialinio draudimo įmokų, rodo jo nepatikimumą, nerūpestingumą ir nerimtumą. Tuo tarpu tikslios sumos (pvz., 100 eurų) nustatymas, teismo konstatavimu, garantuoja tiek vienodą visų pirkimų dalyvių vertinimą, tiek teisinį saugumą, t. y. konkretų žinojimą, kokiomis sąlygomis tiekėjai dalyvauja pirkimuose.
Viena vertus, tokia Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa Lietuvoje įneša daugiau aiškumo tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms. Kita vertus, Viešųjų pirkimų įstatymas nubrėžia labai aiškią ir griežtą ribą, kuomet tiekėjui bus nebeleidžiama dalyvauti pirkimuose. Tad net vos didesnė nei 50 eurų skola galės lemti diskvalifikavimą iš konkursų.
Pažeidėjai bus šalinami iš konkursų
Kitas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų tikslas – užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai. Nuo kitų metų perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose galės nustatyti, kad jeigu tiekėjas per pastaruosius trejus metus buvo iš esmės pažeidęs viešojo pirkimo sutartį, tokio tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas. Taip siekiama šalinti iš viešųjų pirkimų aiškiai nesąžiningus tiekėjus, kurie netinkamai vykdo viešųjų pirkimų sutartis (pvz., nuolat vėluodavo atlikti darbus, teikdavo nekokybiškas prekes, nesuteikė paslaugų ir pan.). Iki šiol perkančiosios organizacijos neturėjo jokių galimybių iš konkursų šalinti nuolat viešojo pirkimo sutartis pažeidžiančių tiekėjų. Informacija apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus bus skelbiama viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl tiekėjai negalės nuslėpti netinkamai vykdytų sutarčių.
Svarbu paminėti tai, kad tiekėjams, siekiantiems apsiginti nuo galimai nepagrįsto viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, bus taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – tik 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Tad nuo šiol tiekėjai privalės ne tik stengtis kiek įmanoma geriau įvykdyti absoliučiai visas sudarytas viešojo pirkimo sutartis, kad jie nebūtų eliminuoti iš būsimų viešųjų pirkimų (net jeigu tokius pirkimus organizuoja visiškai kitos perkančiosios organizacijos) bet ir itin operatyviai ginti savo teises. Tokiais pakeitimais bus įgyvendintos ir naujosios Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos.
Nuo 2015 m. birželio 17 d. pasiūlymai privalo būti atmesti ir tais atvejais, kai fizinis asmuo arba, pavyzdžiui, tiekėjo akcininkas, turintis balsų daugumą, yra teistas už nusikalstamą bankrotą. Taip pat buvo papildyta ir „rimto profesinio pažeidimo“ sąvoka. Nuo šiol rimtas profesinis pažeidimas apims ir tyčinio bankroto atvejus.
Už viešuosius pirkimus atsakys ir pirkimo sutartis vykdantys asmenys
Nuo 2015 m. birželio 17 d. įsigaliojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Nuo šiol už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus atsakys ne tik viešuosius pirkimus vykdę asmenys, bet ir kiti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai – pvz., tie asmenys, kurie, nors ir nevykdė viešųjų pirkimų, tačiau buvo atsakingi ar dalyvavo vykdant sudarytas viešojo pirkimo sutartis.
Visos iki Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros turi būti tęsiamos pagal iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo galiojusias nuostatas.