Nors vyriausybės sprendimas palankus, bet jo nepalaikė Darbo partija ir jos ministrai. Opozicija irgi šiaušiasi prieš tolesnį Graikijos kreditavimą, ypač konservatoriai. Pagrindinis oponuojančiųjų Graikijos gelbėjimui koziris – šia šalimi nebegalima pasitikėti. O patys graikai irgi nesužavėti Europos noro ją gelbėti tokiomis žiauriomis sąlygomis.

Atėnuose audringi protestai, Vilniuje – nerimas, kad Lietuvos pinigai metami kaip į prarają. Darbo partijos ministrai vyriausybėje balsavo prieš paramos suteikimą Graikijai iš Europos stabilumo mechanizmo fondo, kurio dalininkė yra ir Lietuva.

„Jeigu graikai nesugrąžins paskolų, tai prarasime Lietuvos pinigus“, – teigia Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Darbo partija pareikalavo sušaukti politinę tarybą, tačiau joje pasirodė tik posėdžio iniciatorių ir socialdemokratų atstovai. Valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas pareiškė remiąs konstruktyvias derybas, tačiau anot jo, ES neturi diktuoti graikams sąlygų.

Savo nuomonę pasakė ir opozicija. Liberalų sąjūdžio deleguotas europarlamentaras Antanas Guoga Graikiją prilygino katei, kurią kiek bedresuotum, ji vis tiek nevirs paklusniu šunyčiu. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis piktinosi, kad vyriausybė, finansų ministras nesugeba paaiškinti, kiek ir iš kur bus paimta reikalingų pinigų, o Kęstutis Masiulis pareiškė, kad geriau būtų, jei Graikija ištikštų į žemę. Finansų ministras tildė tokias kalbas.

„Aš labai norėčiau pabrėžti: tegu niekas nespekuliuoja, kad Lietuvai kažką papildomai reikės sumokėti gelbėjant Graikiją [...] Papildomai Lietuvai nereikės sumokėti nė vieno euro“, – tikina finansų ministras Rimantas Šadžius.

Graikija tikisi maždaug 86 mlrd. eurų paramos. Jei pavyks susitarti, didžioji dalis pinigų bus paimti iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondo, tačiau tam turės pritarti visos 19 euro zonos valstybių. Lietuva, stodama į euro zoną, įsipareigojo kasmet penkerius metus mokėti daugiau nei po 65,44 mln. eurų, iš viso – daugiau kaip 327,2 mln.

Lietuvos įnašas milijardiniame ESM fonde sudarys beveik 330 milijonų, tuo metu didžiausios donorės Vokietijos įnašas – daugiau nei 21 milijardas, Prancūzijos – 16,3, Italijos – 14,3 ir Ispanijos – 9,5 mlrd. eurų.

Tačiau ir šios lėšos nebus naudojamos tiesiogiai finansinei paramai teikti. Euro zonos narės tik finansuoja fondo kapitalą.

„Šiuos pinigus fondas investuoja į vertybinius popierius, juos vėliau užstato ir tokiu būdu sugeba pasiskolinti rinkose kur kas didesnes sumas“, – aiškina Finansų ministerijos ES ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu ESM fondo kapitalas sudaro maždaug 80 mlrd. eurų, tačiau euro zonos narės yra įsipareigojusios per kelerius metus į Europos stabilumo mechanizmo fondo kapitalą įnešti dar 624,25 mlrd. Juos pridėjus prie esamų 80 mlrd., fondo lėšos viršys 700 mlrdų eurų.

Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą leisti derėtis dėl ESM fondo lėšų panaudojimo. 2012 m. graikai atmetė Vokietijos siūlymą perleisti biudžeto kontrolę ES komisarui, kuris būtų turėjęs teisę užblokuoti Graikijos biudžeto tvirtinimą, jeigu šis neatitiktų tarptautinių donorų nustatytų sąlygų. Panašu, kad šį kartą nuolaidų nebus – į Atėnus atvyko EK, Europos centrinio banko ir TVF ekspertai, kurie ten po rinkimų nebuvo pusę metų.

„Kiekvieną mėnesį bus nustatytos konkrečios priemonės, ir ES institucijos kartu su TVF turės galimybę patikrinti ir pasižiūrėti ,ar tos priemonės yra įgyvendintos“, – sako Prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikai dr. Jovita Neliupšienė.

Nepaisant visų atsargos priemonių, abejojama, ar naujoji paskola Graikijos padėtį ištaisys, jei dvi ankstesnės neišgelbėjo.

„Graikai kelis kartus bandė, bet diržo veržimas lemdavo ekonomikos susitraukimą ir dėl to skola tik augdavo. Dabar graikai to nedarys. Graikų vaidmenį perima realiai Europos biurokratai vokiečiai“, – teigia ISM universiteto ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

Penktadienį euro zonos šalys sutarė pradėti derybas dėl trečiosios paskolos Graikijai ir patvirtino, kad dabar Atėnams suteiks skubų 7 milijardų eurų kreditą. Ši suma bus suteikta iš kito, Europos finansinio stabilumo mechanizmo (EFSF), fondo. Jis remiamas iš ES biudžeto, tai yra visų jos narių lėšomis. Po mėnesio – dar viena 5 mlrd. eurų paskola, iš viso bus suteikta apie 13 mlrd. eurų pagalba. Kad šios lėšos būtų naudojamos Graikijai gelbėti, priešinosi Didžioji Britanija ir Čekija, tačiau sprendimui priimti pakanka kvalifikuotos daugumos, maždaug 15 ES narių pritarimo. Ši skubi pagalba būtina, kad Graikija galėtų apmokėti savo įsipareigojimus Europos centriniam bankui ir TVF, kol su euro zonos valstybėmis baigs derybas dėl trečios paramos programos. Jų rezultatus vėl turės patvirtinti visos euro zonos narės, tarp jų ir Lietuva.