Tai parodė Centrinės ir Rytų Europos mastu atliktas tyrimas apie finansinę visuomenės gerovę, kurį finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) užsakymu atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „GfK“ padalinys Jungtinėje Karalystėje.

Europiečiams pagrindinėmis priežastimis, kodėl gali suprastėti jų asmeninė finansinė padėtis yra padidėjusios gyvenimo išlaidos (44 proc.), pasikeitusios asmeninės ir šeimos sąlygos (27 proc.), sumažėjusios pajamos darbe (16 proc.) ir tik tada - liga ar invalidumas (8 proc.).

Lietuvoje apklausiami gyventojai nurodė, kad pirma priežastis suprastėjusiai finansinei padėčiai yra sumažėjusios pajamos darbe (40 proc.), o tada – liga ir invalidumas (18 proc.). Tik po to prastesnės finansinės būklės priežastimi žmonės įvardijo nedarbą (10 proc.).

Lietuvos gyventojų baimė dėl savo finansų susirgus ar tapus neįgaliuoju yra kur kas didesnė nei kaimynų lenkų (10 proc.) ar mažesnes pajamas uždirbančių rumunų (6 proc.). 

„Manau, kad tokiai žmonių baimei įtakos turi sveikatos apsaugos sistema, kai ne viskas yra finansuojama, papildomo draudimo privačiam asmeniui nusipirkti dar negalima, tik per įmones. Sistema nesutvarkyta ir žmogus nesijaučia saugiai, jei ištiktų nelaimė, kad jis gaus tam tikrų sveikatos apsaugos paslaugų“, - vardijo „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų vadovė Laura Puidokaitė. 

Bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ atstovė Skaistė Varnienė pridūrė, kad Lietuvos gyventojams sveikatos apsaugos sritis kelia daug neaiškumų.

„Nerimą kelia ir korupcijos žemėlapis, tad situacija yra dviprasmiška: viena vertus, tavimi pasirūpins, bet galbūt tu turėsi neplanuotų išlaidų. Žmonės, galvodami apie savo sveikatą, nurodo, kad jeigu ką, galės pasiimti paskolą ir tai jiems padės“, - kalbėjo ji. 

Pašnekovės nurodė, kad gyventojams nerimą kelia ir tai, kad papildomai kainuoja reikalingi tyrimai ir vaistai. 

Apklausoje, kuri vykdyta šių metų kovą–balandį, dalyvavo 7779 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 400 respondentų. Tyrimas taip pat nagrinėjo gyventojų elgseną finansiniu aspektu su septyniose rinkose.

Sveikata susirūpino po sunkmečio

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius yra DELFI sakęs, kad Lietuvos gyventpjai po ekonominio sunkmečio ėmė baimintis dėl savo sveikatos.

„Labiausiai susirūpinimą gyventojams kelia jų sveikata. Ši baimė Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje, ėmė augti besibaigiant ekonominiam sunkmečiui. Aš tai vadinu perdegimo sindromu, nes žmonės atsisuko į save ir darbo nebevadina svarbiausiu dalyku savo gyvenime. Tačiau nebūtinai rūpestis sukuria veiksmą. Matome, kad daug kalbama apie ekologiją, sveiką gyvenseną, bet šių produktų pardavimai yra minimalūs“, - apibendrino A. Urbonavičius.

Apie baimę dėl sveikatos Lietuvoje kalba ir emigravusieji iš Lietuvos.

DELFI skelbė skaitytojos laišką, kuriame į Vokietiją su šeima išsikrausčiusi moteris dėstė, kad svečioje šalyje nebejaučia baimės dėl artimųjų sveikatos.

„Pajutę finansinę laisvę, nepasiilgstam skolų ir baimės susirgti. Kiekvienas susirgimas Lietuvoje reikšdavo mums skaudų minusą, kurio atstatyti mums nepavyko, - rašė ji. - Finansinė laisvė suteikia tiek daug galimybių! Galimybių suteikti savo vaikams tai, ko niekad negalėtume leisti gyvendami tėvynėje.“