Naujajame Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekte žyminio mokesčio dydžiai didinami pagal ginčo pobūdį: pavyzdžiui, turtiniuose ginčuose kaip ir anksčiau bus skaičiuojamas 3 proc. žyminis mokestis, padidės tik tokio žyminio mokesčio viršutinė riba nuo 12 555 iki 15 000 eurų, o neturiniuose ginčuose, pavyzdžiui, ginčuose dėl sutarčių pakeitimo, nutraukimo ir panašiai, žyminis mokestis didės nuo 144 iki 200 eurų, viešųjų pirkimų bylose žyminis mokestis didės nuo 289 iki 500 eurų, kituose neturtiniuose ginčuose žyminis mokestis didės nuo 41 iki 100 eurų.

Šios pataisos užtikrins pagrindines žyminio mokesčio funkcijas – kompensuoti teismų išlaidas bylinėjimosi procese ir skatinti asmenis dažniau ginčus spręsti taikiu būdu. 2014 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismai sulaukė 198 tūkst. civilinių bylų, t. y. net 7 proc. daugiau nei 2013 m., o teisminė mediacija Lietuvos teismuose taikyta vos 53 civilinėse bylose. Didesnis žyminis mokestis turėtų paskatinti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis atsakingai rinktis savo teisių gynimo būdus ir ieškinį teisme reikšti tik tuomet, kai išnaudotos galimybės ginčą išspręsti taikiais būdais, pavyzdžiui, derybomis, arbitražu, teismine ir neteismine mediacija.

Kita vertus, didesni žyminio mokesčio dydžiai neužkirs kelio asmenims ginti savo pažeistas teises, kadangi ir toliau lieka galioti Civilinio proceso kodekso nuostatos, pagal kurias asmenys, motyvuodami sunkia turtine padėtimi, gali prašyti teismo atleisti juos nuo žyminio mokesčio arba jo mokėjimą atidėti. Tačiau naujajame projekte yra įtvirtintas mechanizmas, leidžiantis apsaugoti asmenis nuo nepagrįstų ieškinių ir piktnaudžiavimo: teismui preliminariai įvertinus, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, ir nustačius, kad asmuo piktnaudžiauja savo teisminės gynybos teise, teismas galės įpareigoti asmenį, kuris yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Šis reglamentavimas leis išvengti atvejų, kuomet asmenys nepagrįstai kreipiasi į teismą, siekdami nesąžiningų tikslų, pavyzdžiui, vilkinti išieškojimo iš jų turto procesą.

Kita svarbi pataisa – 50 eurų dydžio žyminio mokesčio už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvedimas. Nepagrįstas turto arešto taikymas, kuomet areštuojamas įmonių turtas ir piniginės lėšos, dažnai sutrikdo įprastą įmonių veiklą: įmonės turto areštas gali sustabdyti turto perleidimo sandorius, o banko sąskaitų areštas apsunkina netgi kasdienius atsiskaitymus su kreditoriais. Todėl įmonių turto areštų padariniai gali būti labai sunkūs – nuo įmonių vykdomų projektų sustabdymo iki visiško nemokumo ir bankroto. Kadangi kartais prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių paduodami, ne siekiant užtikrinti savo būsimo reikalavimo įvykdymą, o norint sukelti nepatogumų oponentui, įvedamas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skatins asmenis atsakingiau rinktis šį savo interesų gynimo būdą.