Kalbant apie pinigines investicijas Rusijoje – šalyje, su kuria niekada nepalaikė itin draugiškų santykių ir kuri yra viena iš svarbiausių Saudo Arabijos konkurenčių pasaulinėje naftos rinkoje – iki šiol šeichai šiuo klausimu buvo nusiteikę gana skeptiškai ir elgėsi itin atsargiai. Panašu, kad Kremliuje šeimininkaujantis V. Putinas pralaužė ledus – kaip jam tai pavyko, lieka kol kas neįminta mįslė. Taigi Saudo Arabija pažadėjo projektams Rusijoje skirti dešimt milijardų dolerių (9,07 mlrd. Eur).
Panašu, kad niekas tokio drastiško pokyčio nesitikėjo. Dabar, kai karčios patirties Rusijoje pasisėmę verslininkai traukiasi arba bent jau laikinai stabdo savo projektus, arabų pasaulis netikėtai ištiesia pagalbos ranką su pinigais? Ir tai vyksta Rusijai daugiau nei prieš metus Vakarų pasauliui pareiškus, kad dėl sankcijų tik padidės šalies ekonominė nepriklausomybė ir Maskva ieško būtų, kaip stiprinti ryšius su Kinija ir kitomis Rytų Azijos šalimis.
Nesutarimai su Vakarais ir sankcijos, pasireiškiančios ir prieigos prie Vakarų kapitalo rinkų ribojimu, verčia Rusiją svetingai laukti visų, kurie turi pinigų – viena iš tokių itin pageidaujamų partnerių ir yra turtingoji Saudo Arabija ir jos valstybinis investicinis fondas „Public Investment Fund“ (PIF). Būtent iš minėtojo fondo iždo per ateinančius trejus metus partnerystei su Rusijos tiesioginių investicijų fondu bus skiriami milijardai.
Dėmesio centre – infrastruktūra ir žemės ūkis, taip pat logistika, prekybos centrai ir nekilnojamasis turtas. Taip pat pavyko susitarti ir su dar vienu valstybiniu Saudo Arabijos investiciniu fondu „General Investment Authority“. Kaip teigia Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF) generalinis direktorius Kirilas Dmitrijevas, tai didžiausias užsienio investuotojų susivienijimas, su kuriuo rusų fondas turi reikalų nuo pat jo įsteigimo. Iki šiol šios srities rekordininkas buvo Valstybinis Jungtinių Arabų Emyratų fondas, suteikęs 7 mlrd. dolerių (6,35 mlrd. Eur).
Pirmenybė – Kinijos bendrovėms
Dar palankesnio laiko tokiam sprendimui Saudo Arabija tiesiog negalėjo pasirinkti. Vakarai Rusijai pratęsė sankcijas, o Maskva į tokį sprendimą sureagavo pratęsdama žemės ūkio produkcijos importo draudimą.
Šią savaitę Rusijoje surengtas BRIKS valstybių viršūnių susitikimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas steigti naują Plėtros banką, kuris turėtų tapti atsvara Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir padėti įgyvendinant „transporto bei energetikos projektus“ bei prisidėti prie pramonės vystymosi ateinančiais metais, pareiškė Rusijos prezidentas V. Putinas. Plėtros banko kapitalo suma siekia apie 45 mlrd. skaičiuojant eurais. Be to, planuojama sukaupti ir beveik 90 mlrd. eurų valiutos rezervą.
Minėtasis viršūnių susitikimas ir arabų investicijos suteikia Rusijai galimybę įrodyti, kad ji jokiais būdais nesileis izoliuojama. Bet pirmiausia Maskva pagaliau galės pademonstruoti, kad jai visai nebūtina priklausyti nuo Vakarų ar, blogiausia atveju, bent jau ne taip stipriai.
Dar prieš metus atrodė, kad be Europos bendrovių ir be jų turimų techninių žinių Rusijoje niekas neveiks. Įvedus sankcijas, paradigma pasikeitė. Propagandiniame lygmenyje Vakarai, kurie dešimtmečius (o gal netgi iš šimtmečius) buvo laikomi orientyru, ir jų produkcija Rusijos kryptingai diskredituojami.
Dabar situacija tokia, kad, kalbant apie valstybinius užsakymus, pirmenybė suteikiama Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių bendrovėms. Anot Vokietijos ir Rusijos užsienio prekybos rūmų Maskvoje atstovo Jenso Bohlmanno: „Mūsų bendrovės tokius pokyčius puikiai jaučia“.
Ekonomika trauksis 2,8 proc.
„Faktas, kad pakankamai daug vokiečių bendrovių investicinių projektų Rusijoje kaip reikiant užsitęsė“, – aiškina J. Bohlmanas: taip nutiko dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir netikrumas dėl padėties rinkoje.
Kaip ir kokia kryptimi šiuo metu juda Rusijos ekonomika, lieka neaišku. Nors praeitais metais ir pavyko pasiekti šiokį tokį BVP augimą – jis siekė 0,6 proc. Kalbėdami apie prognozes 2015 metams, ekonomistai vienbalsiai sutinka, kad recesijos išvengti nepavyks. Rusijos ūkio ministerijos teigimu, prognozuojama, kad šiais metais šalies ekonomika trauksis 2,8 proc.
Nors ir yra vilties, kad paskutinį 2015 metų ketvirtį situacija šiek tiek pagerės, 2016 metais prognozuojamas vos 2,3 proc. augimas: struktūriniai trūkumai, kuriuos be kitų priežasčių lemia per lėtas produktyvumo augimas ir agresyvios investicijų paieškos, bus juntami dar daug metų (net jeigu jau dabar būtų susirūpinta teisinėmis garantijomis ir nuo korupcijos apsaugota aplinka).
Nieko keisto, kad, remiantis Vokietijos ir Rusijos užsienio prekybos rūmų atliktų apklausų rezultatais, paaiškėjo, kad procentas vokiečių bendrovių, kuriuos apie investicijas Rusijoje negalvoja, nuo 2014 metų sausio iki 2015 metų sausio nuo 61 proc. ūgtelėjo iki 73 proc. Anot naujausių duomenų, situacija šioje srityje ir toliau negerėja.
Naujos parduotuvės mažuose Rusijos miesteliuose
Investuotojai iš Vakarų nenori savo pinigų skirti Rusijai ne tik dėl politinių priežasčių ir sankcijų. Jie taip pat niekaip negali perprasti Rusijos vidaus ekonomikos, neseniai „Vedomosti“ sakė vienas iš „Deutsche Bank“ vadovų Rusijoje Andrejus Čiulakas. Be to, Rusijos aktyvai kaip reikiant atpigo. Anot A. Čiulako, „galima palaukti ir pažiūrėti, ar jie pigs ir toliau“.
Viena iš nedaugelio Vokietijos bendrovių, nenorinčių laukti, yra „Tengelmann Group“, kurios atstovai neseniai oficialiai patvirtino, kad dar šiais metais bendrovė ketina atidaryti 12 naujų prekybos centro „Plius“ parduotuvių mažuose Rusijos miesteliuose. 2022 metais bus 152 naujų parduotuvių. „Panašu, kad Rusijos rinka, nepaisant visų sunkumų ir rizikos, patraukli net tokiems pedantams kaip vokiečiai. Kur daugiau Europoje būtų galima rasti tokią augimo potencialą?“, – pastebi straipsnio autorius.
Nepaisant to, didžiulė ir potenciali rizika. Privatūs investuotojai konkuruoja su valstybiniais fondais, pavyzdžiui, minėtuoju Saudo Arabijos PIF. Toks fondas, kuris veiklą derina su politine valdžia, gali ryžtis didesnei rizikai, tvirtina A. Čiulakas.
Naujos Rusijos rinkos taisyklės
Ir tai ne vienintelis investuotojų iš Saudo Arabijos ar Kinijos atėjimo į Rusiją privalumas. Be to, kinai visada savo projektus stiprina valstybinėmis lėšomis.
Kalbant apie naujus projektus, svarbiausias klausimas yra jų finansavimas, prieš kelias savaites per susitikimą su verslininkais Berlyne pareiškė „Rusijos geležinkelių“ vadovas Vladimiras Jakuninas. Tai vis geriau supranta ir vokiečiai, paaiškina J. Bohlmannas.
Kalbant apie kinus (ir netgi apie arabus), jie į Rusijos rinkoje formuoja naujas taisykles. Be to, posūkis į Kiniją turi savų trūkumų. Ir ne tik dėl to, kad kai kurie dvišaliai projektai, pavyzdžiui, dujotiekis iš Rusijos į Kiniją, nejuda iš vietos. Per BRIKS valstybių viršūnių susitikimą šis faktas kaip reikiant suerzino Rusijos prezidentą.
Rusijoje auga nepasitenkinimas kinų teikiamais pasiūlymais. „Azija nepakeis Europos“, – neseniai per interviu pareiškė antrojo pagal dydį Rusijos banko VTB vadovas Andrejus Kostinas. Jau dabar pastebimas po truputį augantis nenoras bendradarbiauti su Kinija. Apie tai kalba ir J. Bohlmannas: „Vokietijos bendrovės patvirtina, kad rusai nepatenkinti – labiausiai jie nepatenkinti kinų teikiamomis paslaugomis ir įsipareigojimų vykdymu. Rusai su džiaugsmu susigrąžintų tai, ką anksčiau jiems duodavo Europa“.
