Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai šių metų pirmąjį pusmetį gavo 1,6 proc. daugiau pajamų nei planuota ir 6,8 proc. daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros biudžetų sausio-birželio pajamos – 3,495 mlrd. eurų, faktinės – 3, 552 mlrd. eurų, skelbė Finansų ministerija.
„Naujiena tikrai yra gera, nes didėja visų mokesčių surinkimas: ypač gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei akcizų. Tai rodo, kad pinigų pavyksta ištraukti iš šešėlio, didėja atlyginimai“, - sako „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Gausiau surenkamas GPM rodo ne tik didėjančius atlyginimus, bet ir geresnį žmonių įdarbinimą.
„Lietuva šiuo metu pirmauja Europos Sąjungoje pagal nedarbo lygio mažėjimą ir darbo vietų kūrimas vyksta pakankamai sparčiai, palyginti su pernai. Matome, kad augant darbo užmokesčiui ir keičiantis ekonomikos struktūrai, ateinant užsienio investuotojams, algos vis dažniau mokamos oficialiai, o geriems specialistams siekia ir apie 1,2-1,5 tūkst. eurų. Deja, kituose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, iki šiol yra daug darbuotojų, kurie dirba nelegaliai, yra įsiregistravę Darbo biržoje, nors ir jų darbo užmokestis gali siekti apie ir 2 tūkst. eurų sezono metu“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo nuomone, dėl augančio akcizų surinkimo Lietuvai pasisekė: kuro kaina nukrito, nors akcizai nesumažėjo ir jo imta pirkti daugiau.
„Lietuva buvo per daug užsisukusi diržų veržimosi ir lėto ekonomikos augimo mąstyme: atrodytų, jei prieš tai mes stagnavome, tai dabar tai tęsiasi. Bet Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodė, kad potencialo yra daug, ypač kalbant apie darbo užmokesčio augimą, galiausiai ši tendencija atėjo ir į Lietuvą“, - džiaugėsi Ž. Mauricas.
Iš kur atėjo sėkmė
Paklausti, kaip Lietuvai pavyko geriau nei planuota surinkti mokesčius į biudžetą, ekspertai vardija dvi priežastis: arba planas realistiškesnis, arba į mokesčių surinkimą pažiūrėta kūrybiškiau.
„Manyčiau, biudžeto pajamų surinkimas gerėja ne dėl fundamentalių makroekonominių priežasčių, o dėl pažangos mokesčių administravimo srityje, - teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. - Daro įspūdį deklaruotos PVM sumos padidėjimas iš tų įmonių, į kurias mokesčių administratorius ėmė žvelgti per „padidinamąjį stiklą“. Vadinasi, prieš tai čia būta „kūrybiškos“ mokesčių mokėjimo disciplinos.“
Pasak jo, išmaniosios mokesčių administravimo sistemos priemonės bus diegiamos toliau, tad, tikėtina, kad antrąjį 2015 m. pusmetį valstybė efektyviau pasiims tai, kas jai priklauso.
„Šiuo metu biudžeto pajamų augimas yra itin svarbus, kadangi kyla papildoma įtampa pasaulio ekonomikoje, Kinijoje sprogsta akcijų kursų burbulas, euro zona keletą mėnesių niekaip negali išspręsti Graikijos krizės. Geresnis nei planuota biudžeto pajamų surinkimas Lietuvoje leistų sumažinti fiskalinį deficitą ir nebereikėtų grįžti prie skausmingo viešųjų išlaidų mažinimo klausimo“, - vylėsi G. Nausėda.
Metai bus neblogi
Ekonomistai laikosi vieningos nuomonės, kad situacija neturėtų blogėti: tam nėra priežasčių.
„Jeigu jau yra surenkama daugiau nei planuota GPM, tikėtina, kad žmonės yra įdarbinti ir ateityje šio mokesčio taip pat bus surenkama daugiau nei planuojama. Nebent bus mažinami darbo užmokesčiai, tačiau to negalima tikėtis nei šią vasarą, nei šį rudenį, arba nedarbo lygis augų, ko mes taip pat neprognozuojame“, - kalbėjo Ž. Mauricas
Pašnekovas dėsto, kad nepaisant Rusijos krizės ir neramumų euro zonoje, Lietuvos vidaus rinka laikosi ganėtinai neblogai.
„Vertinant tai, kad Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį augo daug kukliau nei tikėjosi Finansų ministerija tvirtindama biudžetą, planą viršijantis mokesčių surinkimas yra šiek tiek netikėta, bet, žinoma, labai gera naujiena, - teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. - Antrąjį šių metų pusmetį situacija pablogėti neturėtų, tikėtinas spartesnis vidaus vartojimo augimas, taigi ir didesnės PVM bei akcizų pajamos.“
Jo manymu, šių metų biudžeto išlaidos dėl didesnių pajamų nesikeis, bet antrojo pusmečio ekonominės tendencijos bei mokestinės pajamos turės daug įtakos planuojant 2016 metų biudžetą, o čia slypi pavojus išleisti daugiau nei surenkama.
„Jau dabar yra susikaupę daug įsipareigojimų didinti išlaidas: ir krašto apsaugos finansavimui, ir senatvės pensijų kompensavimui, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, ir didesniam minimaliam atlyginimui. Artėjant Seimo rinkimams pažadų ir norų bus dar daugiau, todėl net ir augant ekonomikai bei didėjant biudžeto pajamoms bus labai sudėtinga pasiekti visus tikslus. Prioritetinių sričių išskyrimas 2016 metų biudžete bus labai nelengvas – rudenį Seime matysime daug įdomių diskusijų ir ginčų“, - prognozuoja N. Mačiulis.
Pinigų dar begalės
Ž. Mauricas primena ir Lietuvos potencialą: dar 2012 m. pateiktu Europos Komisijos vertinimu Lietuva potencialiai galėjo surinkti 36 proc. daugiau PVM, o tai – vienas didžiausių rodiklių Europoje.
„Panašūs skaičiai vyravo ir kalbant apie „vokelius“, tad potencialo turime labai daug, - sakė jis. - Mums dar reikia pasistengti ištraukti pinigų iš šešėlio ir tai reikia daryti kūrybiškai, kad gyventojai būtų susidomėję juos mokėti.“
Kartu jis sako, kad verta pasižiūrėti į galimybes mokesčių naštą lengvinti ir didinti konkurencingumą.
„Reikia nepamiršti, kad 21 proc. PVM buvo laikinas, latviai jau sumažino PVM vienu procentiniu punktu nuo 22 proc. iki 21 proc., tad reikėtų ir mums rimtai pasvarstyti, ar Lietuvai verta PVM sumažinti iki 20 proc. Manau, mes surinktume tiek pat šio mokesčio ar net daugiau, - kalbėjo Ž. Mauricas. - Būtų džiugu, kad prieš svarstant kitų metų biudžetą būtų įvardyta, kas yra ateinančių dviejų metų prioritetai. Aiškumas yra šešėlio priešas.“
Iš kur surinko daugiau
Finansų ministerija skelbė, kad šiemet pirmą pusmetį buvo viršijami visų pagrindinių mokesčių pajamų planai, išskyrus PVM.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-birželį buvo 3,3 proc. didesnės nei prognozuota ir 8,2 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu.
Už visas akcizines prekes per šešis pirmuosius mėnesius gauta 3,6 proc. daugiau nei prognozuota ir 8,2 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Pelno mokesčio gauta 8,3 proc. daugiau nei prognozuota ir 12,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį.
PVM surinkimas gerėja, bet tik birželį pajamų gauta daugiau nei planuota. Iš planuotųjų sausį-birželį 1,501 mlrd. eurų PVM įplaukų, gauta 1,445 mlrd. eurų. Nors tai yra 2,8 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bet kol kas 3,7 proc. mažiau nei prognozuota šiemet.
Patvirtintos 2015 m. valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų sudaro 5,666 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 7,989 mlrd. eurų.
