Į Lietuvą atvykęs „Transparency International“ atstovas iš Ukrainos dalijosi savo pastebėjimais apie kovą su korupcija, o portalui DELFI atvirai pasakoja, kaip Euromaidano uždegta ugnis dėl kovos su korupcija niekaip nepasklinda po šalį.

- Kaip manote, kokia pagrindinė korupcijos Ukrainoje priežastis?

- Pagrindinė problema yra ta, kad nėra bausmės neišvengiamumo. Visi supranta, kad jei už nusikaltimą, susijusį su korupcija, nėra baudžiama administracine atsakomybe ar baudžiamojo kodekso tvarka, tada atrodo, kad tai ir nėra nusikaltimas.

Po Euromaidano generalinė prokuratūra, vidaus reikalų ministerija, valstybės saugumo tarnybos pažadėjo, kad bus kovojama su korupcija, su korupcija susiję asmenys bus siunčiami į kalėjimus, bet ką matome, kad kol kas valdžia užsiima tik viešųjų ryšių akcijomis: paskelbia apie atliekamus tyrimus, o tada jie tęsiasi, tęsiasi ir jokių rezultatų.

Tai kelia nerimą ir yra pavojinga, nes tokią pačią situaciją turėjome po Oranžinės revoliucijos prieš dešimt metų.

Tuomet aukšti pareigūnai ir net parlamento nariai buvo pasodinti į kalėjimą pusmečiui, o vėliau buvo pasakyta, kad nebuvo rasta pakankamai įrodymų, ir asmenys buvo paleisti.

Taigi visi bijo, kad vėl tas pats pasikartos. Jei nėra konkrečios bausmių sistemos, tuomet nėra paskleidžiama valdžios atstovams žinia, kad tokie pažeidimai nėra leidžiami.

- Kaip manote, kodėl valdžia vengia aktyviai kovoti su korupcija? Ar valdžiai trūksta ryžto su ja kovoti?

- Iš dalies, taip. Mes numatėme, kad taip vyks, todėl iškart po Euromaidano pradėjome skatinti dviejų visiškai naujų institucijų kūrimą, kurios dėmesį skirtų kovai su korupcija.

Viena – Antikorupcijos biuras, kuris tirtų valstybės pareigūnų (nuo teisėjų iki prezidento) veiklą, o antra daugiau koncentruotųsi į bausmes bei oficialių pareigūnų deklaracijų paviešinimu. Tokiu būdu būtų atskleista daugiau nei 300 tūkst. pareigūnų deklaracijos. Agentūra ir visuomenė pamatyti, kokį turtą, pajamas šie asmenys yra deklaravę, ir kaip finansiškai jie iš tiesų gyvena. Jei asmuo negalėtų įrodyti savo pajamų, tuomet jam grėstų dvejų metų kalėjimas.

Abi institucijos kol kas yra kūrimo stadijoje.

- Bet ar šiuo metu niekas nesidomi, kokias ir iš kur gauna pajamas valstybės tarnautojai ar politikai?

- Generalinė prokuratūra turi teisę tai daryti, jie turi visus teisinius instrumentus, bet jie to nedaro. Jie tik apsimeta, kad tiria vieną ar kitą klausimą. Visuomenė ir aktyvistai jau nebetiki tik jų žodžiais, o nori pamatyti, kad su korupcija susiję asmenys iš tiesų pasodinami į kalėjimą.

Šiuo metu turime pereinamąjį laikotarpį, kai naujos institucijos dar tik yra kuriamos. Tikimasi, kad iki metų pabaigos abi struktūros pradės veikti.

Vis dėlto viena iš problemų yra ta, kad visuomenė tikisi, kad antikorupciniai veiksmai duos rezultatų jau dabar. Euromaidanas jau buvo seniai, o rezultatų dar nėra.

- Bet kova su korupcija nėra lengvas ir greitas procesas.

- Tačiau šiuo metu Ukrainoje vyksta karas ir esant tokioms sąlygoms, žmonių viltys yra didžiulės. Galima suprasti tuos žmones: jiems buvo pažadėta, kad bus kovojama su korupcija, o valdžia ir prezidentūra vilkina minėtų institucijų kūrimo procesą.

- Gal galite apibūdinti, kaip matote korupcijos lygį Ukrainoje pasauliniame kontekste?

- Pagal „Transparency International“ korupcijos indeksą Ukraina pernai buvo 142-ta (Lietuva – 58-ta – red.). Šalis surinko 26 balus. Jei šalis gauna mažiau nei 30, tai didelė gėda valstybei. Nors Ukrainoje norime jaustis europiečiai, prie tokių šalių nepatenkame.

Jei šių metų pabaigoje, kai bus paskelbtas naujas reitingas, mes gausime apie 30 balų, manau, tai geriausias rezultatas, kokio galime tikėtis.

Institucijų, apie kurias kalbėjau, sukūrimas nėra pakankamos priemonės. Iš tiesų reikia reformų visose srityse, ne tik versle, medicinoje ar policijoje. Jei to nebus padaryta, reiškia, kad tuose sektoriuose iniciatyvos imti ir duoti kyšius nebus pašalintos, žmonės ir toliau bus užmerkę akis prieš tokią sistemą.

- Negi iš tiesų po Euromaidano dėl kovojant su korupcija nebuvo nieko padaryta?

- Mano nuomone, daugiausia žadantis, jau padarytas dalykas – valdžios atsivėrimas: prieigos sukūrimas prie duomenų, informacijos, kurią valdo valstybė (įmonių registras, nekilnojamojo turto registras ir pan.). Taip pat valdžios duomenų bazių atidarymas visuomenei: kalbu apie prieiga ne tik prie viešųjų pirkimų, kuri jau atsivėrė anksčiau, bet ir prie visų viešųjų finansų išlaidų. Tai svarbu tiek žurnalistams, tiek aktyvistams, tiek ir visuomenei.

Šiek tiek labiau komplikuotas atrodo visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą klausimas.

Iš vienos pusės kai kurios valstybės institucijos yra atviros, įtraukia visuomenę, ekspertus. Pavyzdžiui, aš esu vienas iš ekspertų, prisidedančių prie viešųjų pirkimų įstatymo rengimo.

Vis dėlto paskutiniu metu kilo ginčas su ministrų kabinetu dėl Antikorupcijos biuro, kurio nariai turėtų būti išrinkti nepriklausomos komisijos, nariai taip pat turėtų būti nepriklausomi visuomenės atstovai, o kabinetas pradėjo klastoti komisijos rinkimus: išrinko tam tikras, niekam nežinomas nevyriausybines organizacijas (NVO).

- Kai kalbame apie korupciją, tai kovoje su ja turi veikti ne tik valdžia, svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo. Ar žiniasklaida Ukrainoje prisideda aktyviai prie kovos su korupcija?

- Sakyčiau, kad šioje srityje man pasisekė, esu vienas iš pirmųjų žurnalistų, kuris pradėjo nagrinėti viešųjų pirkimų klausimus prieš dešimt metų. Dabar turime gana stiprią tiriamąją žiniasklaidą. Taigi prireikė dešimtmečio, kol ji tapo profesionali.

Svarbu tai, kad tiriamoji žurnalistika vyksta ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir regionuose. Ir iš tiesų žurnalistiniai tyrimai daro įtakos ne tik visuomenės nuomonei, bet ir valdžios sprendimams. Buvo atvejų, kai valdžios atstovai turėjo atsistatydinti po skandalų.

Iš kitos pusės neturime nepriklausomos nacionalinės žiniasklaidos, nes visa ji yra valdoma oligarchų ar artimų politikams bei politinėms partijoms asmenims. Tai sena problema. Tikimės, kad nacionalinio transliuotojo kūrimas padės. Turime nacionalinę televiziją ir dabar, bet ji pasenusi, prastos kokybės ir visi supranta, kad tikrasis nacionalinis transliuotojas turi būti kitoks.

- Minėjote, kad korupcijai įtakos Ukrainoje daro tai, kad niekas nėra baudžiamas už tai. Tačiau kaip su visuomenės tolerancija korupcijai ir požiūriu į kyšius?

- Manau, kad kol kas geriausi kovotojai su korupcija Ukrainoje yra tiriamosios žurnalistikos atstovai. Bėda ta, kad geriausiu atveju žurnalistinių tyrimų rezultatas – valdžios atstovai atsistatydina, bet toliau jie nėra baudžiami. Taigi tu gali šviesti visuomenę, bet jei nebaudžiama už korupciją, kas iš to.

Prieš savaitę pradėjome šalies mastu švietimo programą apie skundėjus. Buvau nustebęs, kad jau šiandien turime du asmenis – teisėją ir vidurinio lygio biurokratą, kurie viešai pakalbėjo. Teisėjas apkaltino teismo vyriausiąjį teisėją, kad šis vertė teisėjus priimti tam tikriems politikams palankius sprendimus. O kitas – viešai pasmerkė savo vadovus, kad jie leido veikti abejotinoms schemoms.

Ukrainos visuomenėje neįprasta išeiti ir apkaltinti vadovų. Todėl mes manome, kad mūsų užduotis yra tokius žmones padaryti herojais. Būtent tai ir vyksta su tiriamosios žurnalistikos žurnalistais Ukrainoje.

- Kaip sekasi kovoti su korupcija, su kuria susiduria įmonės Ukrainoje?

- Sakyčiau, kad paveikslas kontraversiškas, nes iš vienos pusės valdžia ir ekonomikos ministerija deklaruoja dereguliaciją: iš tiesų buvo atšauktos tam tikros licencijos, reikalavimai, supaprastinta dalis procedūrų. Iš kitos pusės, šio klausimo laukia dar ilgas kelias.

Kai kalbame apie mokesčių sistemą, ji turi daug problemų – dėl mokesčių dydžio ir mokesčių administracija.

Su verslo partneriais prieš kelis mėnesius atlikome mažų ir vidutinio dydžio įmonių vadovų apklausą ir klausėme, kuri, jų nuomone, yra labiausiai korumpuota valdžios institucija. Mokesčių administratorius buvo paminėtas kaip labiausiai korumpuotas.

Taigi pasakyčiau, kad dar turime didelę problemą.

Taip pat kol kas nesuprantame, kas bus daroma su muitine, nes pradžioje turėjome keletą skandalų: kai kurie vadovai buvo atleisti, bet neaišku, už ką, jokių įrodymų, teisybės ieškojimo teisme.

- Kaip manote, kokią įtaką korupcija Ukrainoje turi užsienio investicijoms?

- Prie V. Janokovyčiaus buvo sukurta korupcijos vertikalų sistema, kai kyšiai nuo apatinės grandies pasiekdavo šalies aukščiausius vadovus. Tai lietė ir užsienio investicijas. Po Euromaidano šie vertikalai buvo sunaikinti. Kiek žinau, jie kol kas nėra atsikūrę.

Galiu sakyti, kad yra šiek tiek korupcijos šioje srityje, bet, manau, kad dabar užsienio investicijoms daug didesnę įtaką daro ne korupcija, o karas ir ekonominė krizė.

Kai klausiame įmonių, kodėl nedalyvauja viešuosiuose konkursuose, jos sako, kad neturi garantijų, kad valdžia sumokės už prekes ir paslaugas dėl valstybės sektoriaus finansų krizės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1055)