Žemiau pateikti keli anksčiau minėtą straipsnį skaičiusiųjų komentarai (kalba netaisyta):
NEOS: “Nusisauk su duru rankena. Kazkoks siurealizmas. Visu zmoniu akis mato viena, bet kalbancios galvos irodineja priesingai. Kal yra kazkokia kita Lietuva?“
Ka jis peza: „ kokia defliacija? viskas ko reikia kasdien brangsta“
Sutinku, su R. Grajausko teigimu, jog: „Birželio mėnesį Lietuvoje fiksuota 0,5 proc. metinė defliacija – tiek procentų kainos Lietuvoje krito, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Nors defliacinės tendencijos pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjo, birželį, palyginti su geguže, ir vėl fiksuotas nežymus kainų sumažėjimas. Palyginti su geguže, toliau pigo maisto produktai, ypač daržovės, taip pat drabužiai ir avalynė, šildymas ir dujos....“.
Tikriausiai šiuo metu daugelis iš Jūsų galvojate: „Bet juk nuėjus į parduotuvę ir pažvelgus į siūlomų prekių kainas, susidaro įspūdis, jog viskas pabrango. O R. Grajausko straipsnyje juk kalbama apie kainų pokyčius apskaičiuotus, remiantis vidutiniu vartotojo krepšeliu, vidurkiu ir t.t., dėl to jo pateikiamos išvados neatspindi gyvenimiškos realybės su kuria susiduriama kasdien atsiskaičius prekybos centro kasoje“. Šioje vietoje norėčiau pratęsti aš. Mano tinklaraštyje, www.lithuanian-economy.net/economic-indicators, rasite visas šiame straipsnyje pateikiamų duomenų lenteles bei duomenis, tačiau pagrindinius rodiklių pokyčius pateiksiu bei pakomentuosiu šiame straipsnyje.
Lietuvos statistikos departamentas nors ir gerokai vėluodamas (šiuo metu pateikiami tik 2015 m. gegužės mėn. duomenys) visgi pateikė keliasdešimties dažniausiai įsigyjamų produktų mažmenines kainas. Taigi tų produktų kainas, kuriuos tiek Jūs, tiek aš perku kasdien. Statistikos departamentas šias kainas pateikia trejais lygiais: didžiausia kaina, vidutine kaina ir mažiausia kaina. Taip pat pateikiamos produktų kainos ne tik visos Lietuvos mastu, bet ir kainos, kurias galime išvysti didžiųjų Lietuvos miestų parduotuvėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Norėdamas išvengti statistinių paklaidų, vertindamas prekių kainų pokyčius, lyginau šių metų balandžio ir gegužės mėnesių kainų vidurkius su praėjusių metų tų pačių mėnesių kainų vidurkiais. Tokiu būdu yra lengviau išvengti sezoninio kainų svyravimo, nuolaidynių ir kitų šalutinių faktorių.
Kurios prekės Lietuvoje pabrango?
Produktų kainas pavieniuose miestuose rasite čia.
Vidutinių kainų segmente, kuris geriausiai atspindi vidutines išlaidas, Lietuvoje pabrango: baltagūžiai kopūstai – nuo 29 iki 45 %, pomidorai – 23 %, kava – 23 %, grikių kruopos – 14 %, obuoliai – 11 %, jūrų lydekos filė – 5 %, bananai – 3% , batonas iš kvietinių miltų – 2 %, makaronai iš kvietinių miltų – 1 %. Tikriausiai jūrų lydekų filė, kavos, bei pomidorų pabrangimas – kelių faktorių sąveikos rezultatas. Pingantis euras dolerio atžvilgiu brangina tarptautiniu mastu pardavinėjamus produktus tokius kaip: žuvis ir, ypatingai, kava bei kakava. Pomidorai balandžio ir gegužės mėnesiais dar, ko gero, irgi ne visai vietiniai, tad kainas formavo tarptautinė pasiūla ir paklausa. Perkate šiuos produktus dažnai? Tada, tikėtina, pajaučiate savo piniginės spartesnį tuštėjimą.
Kurios prekės Lietuvoje atpigo?
Lietuvoje atpigo: bulvės – 28 %, cukrus – 22 %, visų rūšių automobilių degalai – nuo 8 % iki 19 %, pienas ir pieno gaminiai – nuo 6 % iki 9 %, visų rūšių mėsa – nuo 4 % iki 8 %, kvietiniai miltai – 1 %. Kiaušiniai, ryžiai ir silkių filė taip pat atpigo daugelyje miestų. Atpigę degalai gana akivaizdžiai sietini su mažėjančia pasauline naftos kaina, o už atpigusius pieno ir mėsos produktus galime padėkoti Rusijos įvestam draudimui įvežti šiuos produktus ir dėl to susidariusį šių produktų perteklių mūsų vietinėje rinkoje. Ar pastebėjote, jog kvietiniai miltai atpigo, o makaronai ir balta duona iš kvietinių miltų pabrango? Kadangi sumažėjo ne tik naftos, bet ir elektros kaina, manau, jog matome galimą minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo apraišką. Tačiau, siekiant patvirtinti šį teiginį, reiktų atlikti išsamesnę būtent šių produktų ir sektorių analizę.
Taip pat verta paminėti, jog tam tikrų tų pačių produktų kainų pokyčių trajektorijos įvairiuose miestuose yra skirtingos. Pavyzdžiui, Klaipėdoje jautienos kumpis pabrango 4 %, o Vilniuje jis atpigo net 8 %. Ryžiai brango Kaune ir Šiauliuose, tačiau pigo Vilniuje ir Panevėžyje. Tam įtakos gali turėti vietinės rinkos dydis, parduotuvėse taikomos nuolaidos, mažų rinkos dalyvių lėtesnis kainų adaptavimas ir t.t.
Ko galima tikėtis šiais metais?
Visų pirma sunku prognozuoti galimus pokyčius geopolitinėje arenoje. Nežinia, kaip ilgai galios maisto produktų importo į Rusiją draudimas. Jeigu nutiktų taip, jog Rusijos valdžia jo nepratęstų, Lietuvoje šiuo metu atpigę maisto produktai ženkliai pabrangtų. Taip pat sunku prognozuoti naftos bei degalų kainas, tačiau labiau tikėtina, jog šiais metais jos išliks pakankamai žemos, jeigu nepaaštrės konfliktai Artimuosiuose Rytuose.
Euras
Tikėtina, kad kai kurie mažmenininkai „suapvalino“ prekių kainas savo naudai, tačiau toks kainų pokytis yra labai mažas, todėl statistiškai neapčiuopiamas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri iki šiol atliko virš kelių tūkstančių patikrinimų kiekvieną mėnesį, rūpinasi sąžiningu kainų perskaičiavimu. VVTA 2015 m. gegužės mėn. ataskaitą rasite čia. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad tik 9 % iš visų gegužės mėn. nustatytų pažeidimų užfiksuoti maisto prekių ir gėrimų parduotuvėse. Kadangi toks pažeidimų kiekis nedaro esminės įtakos visuotiniam kainų lygiui, tai drąsiai galima teigti, jog didžiausią įtaką kasdieninėms mūsų produktų išlaidoms daro globaliniai reiškiniai: neramumai Artimuosiuose Rytuose, Saudo Arabijos pradėtas kainų karas su JAV skalūnų naftos gavybos įmonėmis, orai Pietų Amerikoje, Azijoje bei Rusijos valdžios politiniai sprendimai.
Taigi kodėl mūsų piniginės „liesėja“ sparčiau?
Remiantis statistiniais duomenimis, lyginant šių metų birželio mėn. kainas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įvedus eurą pastebimai pabrango paslaugos. Nuomininkų mokami nuomos mokesčiai padidėjo 17 %, namų ūkio prietaisų taisymas – 15 %, medicinos paslaugos – 5 %, keleivių vežimas geležinkeliais – 7 %, pašto paslaugos – 4 %, poilsio ir kultūros paslaugos – 5 %, laikraščiai, knygos ir raštinės reikmenys – 10 %, maistas restoranuose ir kavinėse – 6 %, moterų ir vyrų kirpimo bei asmens priežiūros paslaugos – 6 %, o transporto priemonių draudimas – 12 %.
Čia galima išskirti dvi pagrindines priežastis: suapvalintas kainas dėl euro įvedimo bei MMA didinimą. Daugelis kirpyklų ir kavinių jau kurį laiką nedidino kainų prieš euro įvedimą, tačiau įvedus eurą pasinaudojo galimybe „suapvalinti“ kainas savo naudai. Akivaizdu, kad paslaugų sektoriuje dirba labai daug darbuotojų už minimalų atlyginimą, o pastarojo didinimas didina įmonių išlaidas, dėl kurių įmonės irgi priverstos didinti kainas. Ar dėl to reiktų piktintis? Ne, dėl to galima džiaugtis, nes MMA didinimas, nors ir pabrangina kai kurias prekes ir paslaugas mums visiems, kartu gerina paslaugų sektoriuje sunkiai dirbančiųjų ir taip nedideles pajamas gaunančių asmenų gerbūvį. Jeigu vyriausybė ne tik didintų MMA, bet ir VMI efektyviau kovotų su šešėliniais atlyginimais, tai ir mokesčių didinti nebereikėtų.