A. Tsipras: Graikija „kovojo iki galo“
Graikijos premjeras Alexis Tsipras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis kovojo „iki pat galo“, siekdama susitarti su euro zona dėl sudėtingos finansinio gelbėjimo programos, kuri turėtų užtikrinti finansų stabilumą ir ekonomikos augimą.
„Mes kovojome teisingoje kovoje iki pat galo“, – A.Tsipras sakė po 17 valandų trukusio derybų maratono, per kurį buvo sudarytas susitarimas, veikiausiai numatantis griežto taupymo priemones.
„Prieš mus buvo sudėtingi sprendimai, sunkios dilemos... Prisiėmėme sprendimo atsakomybę, kad užkirstume kelią labiau kraštutinių konservatyvių grupių Europos Sąjungoje radikalesnių siekių įgyvendinimui“, - sakė graikų premjeras.
Jis pridūrė, kad susitarimas užkirto kelią „kraštutinėms priemonėms“ ir leis Graikijai būti savarankiškai, todėl „didžioji dauguma Graikijos žmonių palaikys šias pastangas“.
Pasak A.Tsipro, Graikija sugebėjo pasipriešinti reikalavimui pervesti valstybės turtą į užsienį ir „finansinio uždusinimo bei bankų sistemos griūties planui“, kuris, premjero teigimu, „neseniai buvo detaliai parengtas“ ir jau pradėtas įgyvendinti.
A.Tsipras pabrėžė, kad Graikija iškovojo nuolaidų dėl šalies skolos restruktūrizavimo ir užsitikrino vidutinės trukmės finansavimą.
Priimtas vienbalsiai
Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas teigia, kad susitarimas buvo priimtas vienbalsiai. Jis išplatino žinutę, kad pagalbos programa Graikijai „paruošta, kartu su rimtomis reformomis ir finansiniu palaikymu“.
„Euro (zonos) viršūnių susitikimas vienbalsiai pasiekė susitarimą. Viskas parengta ESM (Europos stabilumo mechanizmo) programai #Graikijai su rimtomis reformomis ir finansine pagalba“, – rašo D.Tuskas.
„Susitarimas (pasiektas)“, – savo „Twitter“ žinutėje parašė Belgijos premjeras Charles'is Michelis.
Tuo tarpu Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis nurodė: „Po 17 valandų derybų esame priartėję prie susitarimo. Europa yra stipri“.
Jis pridūrė, kad Graikija sutiko su kompromisu, kurį dabar svarsto 18 kitų euro zonos šalių.
Susitarimo detalės nežinomos.
„Grexit" nebus
Euro zonos lyderiai pasiekė "vieningą" susitarimą po ištiso diskusijų dėl trečiojo paramos paketo Graikijai maratono. Tokią informaciją pirmadienį pateikė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. Apie tai praneša BBC.
"Šiandien susidūrėme tik su vienu keblumu, trukdžiusiu pasiekti susitarimą - po 17-a valandų trukusių derybų galiausiai susitarėme", - teigė pareigūnas reporteriams.
Diskusijos buvo sustojusios, nes Graikija anksčiau prieštaravo griežtoms ankstesnės paskolos sąlygoms.
"Būtina įvykdyti griežtas sąlygas", - kalba D. Tuskas, juokais suliejęs žodžius Graikija ir Susitarimas bei sandorį pavadinęs "agreekment".
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris reporteriams patvirtino: "Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, vadinamojo "Grexit", nebus".
Graikų ministras netiki naujos pagalbos programos perspektyvomis ir prognozuoja pirmalaikius rinkimus
Graikijai pateiktas pasiūlymas dėl naujos finansinės pagalbos programos yra neperspektyvus ir jo įgyvendinimui bus būtina opozicijos leidėjų ar nacionalinės vienybės vyriausybės parama, pirmadienį pareiškė darbo ministras Panos Skourletis, pridūręs, kad šiais metais šalyje bus pirmalaikiai rinkimai.
Ministras taip pat sakė, kad tie įstatymų leidėjai, kurie vetavo diskusijas dėl finansinės pagalbos sąlygų, turėtų atsistatydinti.
„Kitomis aplinkybėmis, esant normaliai padėčiai, jei nebūtų kapitalo kontrolės ir bankų problemų, iškart sakyčiau, kad turėtume rengti rinkimus“, - sakė P.Skourletis.
„Būsimo susitarimo plano priemonės nėra perspektyvios“, - nurodė jis.
Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as giria A. Tsiprą
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį gyrė Graikijos premjero A. Tsipro „drąsų pasirinkimą“, kai jam pagaliau pavyko susitarti su euro zona dėl reformų mainais į finansinę pagalbą.
„Tsipras padarė drąsų pasirinkimą tuo pačiu momentu, kai buvo paprašytas imtis kitų reformų“, – F.Hollande'as sakė po 17 valandų užsitęsusių derybų Briuselyje.
Pasak Prancūzijos vadovo, šalys priėmė „istorinį sprendimą“, kuris leidžia Graikijai išlikti euro zonoje ir kuris apima „skolų restruktūrizavimą“.
„Nors tai ilgai truko, manau, kad Europai ši naktis buvo gera – ir gera diena“, – F.Hollande'as sakė žurnalistams.
Prancūzijos prezidentas, kuris pasiuntė savo vyriausybės pareigūnus padėti Graikijai parengti reformų pasiūlymus, turėjusiu patenkinti labiau skeptiškai nusiteikusią Vokietiją, sakė, kad vienas iš neeilinio euro zonos viršūnių susitikimo uždavinių buvo atkurti viltį Graikijos žmonėms.
Pasak jo, Graikija iš kitų Europos šalių tikėjosi ne „pašalpos“, o programos, kuri leistų augti jos ekonomikai.
F.Hollande'as pridūrė, kad leidimas Graikijai pasitraukti iš 19 narių turinčios euro zonos būtų reiškęs prarasti šalį, kuri yra „mūsų civilizacijos širdyje“.
Prezidentas sakė, kad nesugebėjimas susitarti būtų pakirtęs pasitikėjimą pastangomis sukurti vieningesnę Europą.
Vadino kompromisu
Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos ir ES lyderiai per derybas, vykusias naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pasiekė „kompromisą“ dėl finansinės pagalbos Atėnams, ir dabar jų pasiūlymas bus pateiktas kitoms euro zonos šalims, pranešė šaltinis ES institucijose.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas dėl šio pasiūlymo susitarė 19 šalių, naudojančių eurą, neeilinio viršūnių susitikimo kuluaruose, AFP sakė šaltinis.
„Esama keturšalio susitarimo, kuris bus pateiktas devyniolikai“, - sakė šaltinis, pageidavęs likti anonimu.
D.Tusko atstovas spaudai Prebenas Aamannas savo „Twitter“ paskyroje atskirai parašė, kad ES lyderiai vėl sušauks viršūnių susitikimą, kuriame bus pateiktas svarstyti „kompromisinis pasiūlymas“. Daugiau detalių jis nepateikė.
Bet Graikijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad vis dar tebėra likę neišspręstų klausimų dėl to, kokias esmingas ekonomines reformas Atėnai turi įgyvendinti mainais į trečiąją finansinio gelbėjimo programą nuo 2010 metų.
„Mes neturime susitarimo, nes atviri lieka du dideli klausimai, - TVF vaidmuo ir 50 mlrd. eurų Liuksemburgo fondas“, - sakė Graikijos pareigūnas su sąlyga, kad nebus nurodomas jo vardas.
Tarp euro zonos keliamų pasiūlymų yra reikalavimas, kad bet kokioje ateities gelbėjimo programoje turėtų dalyvauti Tarptautinis valiutos fondas, taip pat raginimas Graikijai numatyti iki 50 mlrd. eurų turto privatizacijai.
„Visa kita yra gerai, bet ne labai gerai. Kai į galvą nukreiptas ginklas, jūs taip pat sakytumėte, kad viskas gerai“, - sakė šaltinis.
Turi „gerbti“ graikus
Kalbėdamasis telefonu su JAV iždo sekretoriumi Jacobu Lew, A. Tsipras sakė, kad Graikija pademonstravo norinti susitarimo, nurodė vienas vyriausybės šaltinis ir pranešė valstybinė naujienų agentūra ANA.
Premjeras sakė J.Lew, kad įgyvendinama sutartis turėtų būti tokia, kuri „gerbia Graikijos žmones ir visas jų aukas, sudėtas per pastaruosius penkerius metus“.
Nei šaltinis vyriausybėje, nei ANA nepaskelbė, koks buvo J.Lew atsakymas, bet JAV Iždo departamento atstovė Whitney Smith sakė, kad sekretorius „pabrėžė, jog siekiant atkurti pasitikėjimą reikia pademonstruoti, kad programa bus įgyvendinama ir kad bus imtasi priemonių užtikrinti sutarties tvarumą“.
„Sekretorius Lew pabrėžė, kad Graikijos, Europos ir pasaulio ekonomikos interesus labiausiai atitiktų visų šalių susitarimas dėl konstruktyvios išeities, kuri nukreiptų Graikija keliu į būtinas reformas, taip pat skolų tvarumą ir augimą euro zonoje“, – pridūrė W.Smith.
J.Lew ne kartą yra išsakęs komentarų apie debatus euro zonoje dėl Graikijos krizės, ragindamas skolintojus išnagrinėti galimybes restruktūrizuoti milžinišką Atėnų skolų naštą.
„Grexit“ scenarijus būtų katastrofa ir Graikijai, ir eurozonai, sako Prancūzijos premjeras
Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų katastrofa ir šiai skolų naštos slegiamai šaliai, ir bendrajai valiutai, pirmadienį įspėjo Prancūzijos vyriausybės vadovas, Europos lyderiams tęsiant pastangas parengti susitarimą dėl naujos finansinės pagalbos Atėnams.
Paklaustas apie vadinamąjį Grexit scenarijų - chaotišką šalies pasitraukimą iš euro zonos, Manuelis Vallsas Prancūzijos radijui sakė, jog viliasi, kad Briuselyje vykstančiame derybų maratone tokia galimybė nebesvarstoma.
„Nes tai būtų katastrofa. Katastrofa visų pirma graikams, kurie patirtų beprecedentį socialinį bei ekonominį sukrėtimą, kuris būtų dar skausmingesnis už tą, kurį jiems tenka išgyventi dabar... Pasekmės pačiai euro zonai būtų žalingos, nes ji susilpnėtų“.