Posėdžio išvakarėse Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas teigiamai įvertino ketvirtadienį Graikijos premjero Aleksio Cipro pateiktą reformų planą, kalbėjo Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.
Prancūzija, laikoma galingiausia Graikijos sąjungininke tarp euro zonos finansų ministrų, taip pat palankiai įvertino pasiūlymus penktadienį, todėl augo lūkesčiai, kad ministrai savaitgalį sutiks pradėti derybas. Tai padėtų išvengti Atėnų bankroto ir užkirsti kelią Graikijos pasitraukimui iš valiutos bloko.
Tiesa, Vokietijos ir kitų šalių vyriausybės liko skeptiškai nusiteikusios, o du euro zonos šaltiniai šeštadienį sakė, kad nauji finansavimo prašymai iš Atėnų sukėlė nerimą kai kuriems euro grupės nariams.
Šaltiniai iš euro zonos teigia, kad toli gražu nėra jokių garantijų, kad 15 val. prasidėsiančiame 19 euro grupės priklausančių šalių finansų ministrų posėdyje bus nuspręsta atversti naują derybų dėl Graikijos ateities lapą.
„Sumos būtinos finansavimui artimiausiems trejiems metams gali būti per didelės ir per skubios“, - patikino šaltinis ir pridūrė, kad ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskaičiavo, kad Graikijai iš TVF ir kitų ES šaltinių reikia 82 mlrd. eurų, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaeuble atstovas spaudai atsisakė komentuoti pasirodžiusią informaciją, kad W. Schaeuble vadina Graikijos ministro primininko Aleksio Cipro siūlymus neadekvačiais, ketina priešintis tolimesnėms deryboms, o liepos 11 d. susitikimo rezultatai nėra aiškūs.
Į Briuselį Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas atvyko daugiau nei dviem valandom anksčiau, taip pat kaip ir Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotas. „Manau, esame čia, kad pasiektume kur kas didesnį progresą“, - atvykusi į Briuselį sakė TVF vadovė Christine Lagarde.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel patikino, kad nenori Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, kuris galėtų sugriauti ir taip paliegusią ES ekonomiką ir pakenkti visai ES sistemai. Vis dėlto A. Merkel yra susidūrusi su stipriu pasipriešinimu tarp jos pačios vadovaujamų konservatorių.
Vienas šaltinis, dar penktadienį sakęs „Reuters“ esąs beveik tikras, kad dėl sandorio galėtų būti susitarta šeštadienį, šiuo metu teigia esąs nebe toks tikras, o beliko vos kelios valandos iki euro zonos finansų ministrų posėdžio pradžios.
DELFI primena, kad Graikijos parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo plano.
Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300 deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
Balsuota parlamente, A.Ciprui paraginus patvirtinti reformų paketą, numatantį pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į Graikijos tarptautinių skolintojų siūlytas prieš nutrūkstant deryboms praėjusį mėnesį.
Priemonės, pateiktos Briuseliui ketvirtadienį, susilaukė A.Cipro valdančiosios radikalios kairės partijos „Syriza“ griežtosios linijos deputatų, iš kurių maždaug 10 susilaikė ar balsavo prieš, kritikos.
Tarp susilaikiusiųjų buvo trys aukšti vyriausybės pareigūnai, dar keli įtakingi valdančiosios partijos politikai, tarp kurių yra ir buvęs finansų ministras Janis Varufakis, nedalyvavo balsavime. Įtakingas energetikos ministras Panagiotis Lafazanis anksčiau ragino vyriausybę nepritarti trečiajam finansinės pagalbos paketui. „Mūsų pasirinkimai sunkūs..., bet blogiausias, labiausiai žeminantis ir nepakeliamas pasirinkimas – tai sutikimas, kad numosime ranka ir leisime plėšti bei pavergti žmones ir šią šalį“, – sakė jis ketvirtadienį verslo konferencijoje, dar prieš baigiant derinti naująjį Graikijos pasiūlymą.
Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas Graikijai būtų jau trečias po 2010 metų, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose. Parlamento pritarimas buvo pasiektas praėjus kelioms valandoms po to, kai vienas ES šaltinis Briuselyje pareiškė, jog naujausi Atėnų pasiūlymai yra pakankamai „teigiami“, kad taptų pagrindu naujam didžiuliam 74 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketui. Graikija ketvirtadienį pateikė planus, kurie turėtų įtikinti tarptautinius skolintojus skirti daugiau lėšų. Atėnai nusileido dėl kai kurių kreditorių pasiūlymų, kuriems A.Cipro valdančioji koalicija ir graikų rinkėjai anksčiau griežtai priešinosi. Šalis prašo trejų metų trukmės finansavimo plano, kuriame numatytas skolų naštos mažinimas, taip pat atskiro 35 mlrd. eurų investicijų paketo.
Atėnų padarytos nuolaidos daugeliui sukėlė palengvėjimą, bet kai kurie jas sutiko skeptiškai. Dalis euro zonos šalių, visų pirma Vokietija, baiminasi, kad Graikija, kuriai per pastaruosius penkerius metus buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė - 240 mlrd. eurų, ir kuriai 2012 metais buvo nurašyta 107 mlrd. eurų skolų, yra tapusi kiauru maišu, kurio nepavyks pripildyti jokiomis naujomis paskolomis.
Derybos bus sunkios
Euro zonos finansų ministrų derybos dėl naujausio Graikijos prašymo suteikti finansinę pagalbą bus „labai sunkios“, nes Atėnams reikės labai pasistengti, kad atkurtų prarastą pasitikėjimą, šeštadienį pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.
„Tikslo dar nepasiekėme. Egzistuoja didelė pasitikėjimo problema – ar galima tikėti, kad Graikijos vyriausybė darys tai, ką jie žada, ateinančiomis savaitėmis, mėnesiais, metais?“ – klausė J.Dijsselbloemas, kuris yra ir Nyderlandų finansų ministras.
Sutarties nebus, tik pradės derybas
Euro grupė liepos 11 d. nesudarys galutinio susitarimo dėl pagalbos Graikijai programos, o tik nuspręs dėl galimos derybų pradžios, sakė Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas, atvykęs į euro grupės posėdį dėl Graikijos situacijos.
"Šiandien nebus pasirašytas galutinis susitarimas dėl trečiosios paramos programos. Viskas, ką ketiname daryti šiandien, tai nuspręsti pradėti derybas", - pabrėžė jis.
Savo ruožtu Nyderlandų finansų ministerijos valstybės sekretorius Ericas Vibersas prieš euro grupės posėdį pareiškė, kad Graikijos reformų pasiūlymai nėra pakankamai išsamūs.
"Graikija žengė žingsnį į priekį, - sakė jis. - Bet tuo pačiu metu, mes matome, kad institucijos (Europos Komisija (EK), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF)) kritiškai vertina siūlomą planą".
Visų pirma, pasak jo, EK, ECB ir TVF mano, kad planas "nėra pakankamai išsamus", ir kai kurios pozicijos yra "silpnesnės nei turėtų būti".
"Sykiu daugelis vyriausybių, įskaitant ir mano paties, yra rimtai susirūpinusios dėl siūlomų priemonių realizavimo galimybės, - sakė jis. - juk mes svarstome Graikijos vyriausybės siūlymus, kuriuos Graikijos žmonės atmetė mažiau nei prieš savaitę".
E. Vibersas išsisuko nuo klausimo, kas nutiktų, jei susitarimas su Graikija nebus pasiektas. "Viskas priklauso nuo Graikijos vyriausybės", - pabrėžė jis.
Po trijų valandų derybų, pasigirsta gandų
Reuters informuoja, kad euro zonos finansų ministrai Euclido Tsakalotoso pareikalavo didesnių reformų, kad būtų pradėta kalbėti apie trečiąjį skolų išpirkimą.
Reuters du šaltiniai patvirtino, kad tarp 18 finansų ministrų yra sutarimas, kad kairioji Atėnų valdžia turi padaryti daugiau, kad euro zonos ministrai būtų įtikinti ir pradėtų dėrėtis.
Šios žinios pasklido kartu su gandais iš Vokietijos, kad Atėnai negali siūlyti naujų priemonių kol nėra dar įgyvendintos visos antrojo pagalbos paketo sąlygos.
AFP skyriaus Briuselyje vadovas "Twitter" paskyroje paskelbė, kad Vokietijos finansų ministras iškėlė Graikijos "laikinojo pasitraukimo" idėją. Informacija skelbiama, remiantis savo šaltiniais.
Derybos vyksta lėtai
"Guardian" Europos reikalų redaktorius "Twitter" paskyroje skelbia, kad mažai tikėtina, jog susitarimo bus pasiekta šeštadienio susitikime. Jis turėtų nuskelti į sekmadienį.
BBC žurnalistai, dirbantys Briuselyje, teigia, kad derybos vyksta itin lėtai. Tikėtina, kad jos nusitęs iki vėlumos.
BBC šaltiniai teigia, kad galimybė, jog šeštadienį bus rastas sprendimas - 50/50.
BBC žurnalistas Chrisas Morrisas "Twitter" paskyroje rašo: "ES atstovai sako, kad Graikija turi daugiau padirbėti su prekių ir darbo sektorių reformomis. Ir turi priimti daugiau įstatymų šią savaitę, kad parodytų savo ryžtą".
"Frankfurter Allgemeine" laikraštis teigia, kad matė Vokietijos pozicijos dokumentus, kurie siūlo du variantus Graikijai.
1. Graikija galėtų pervesti 50 mln. eurų turto į specialų fondą, kurį galėtų išparduoti kreditoriai.
2. Penkeriems metams pasitraukti iš euro zonos, kol susitvarkys su skolomis.
Nors šie dokumentai "nutekėjo" iš finansų ministerijos, tai nereiškia, kad jie atspindi tikrąją Vokietijos poziciją, rašo BBC. Kaip tik, yra ženklų, rodančių priešingą poziciją. Svarstoma, ar ši informacija negalėjo nutekėti, norint paspausti Graikiją per derybas.
Suomijos spauda praneša, kad Suomija nori Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.
Suomijos žiniasklaida taip pat tvirtina, kad Vokietija, Olandija, Estija, Lietuva, Slovakija ir Slovėnija nori laikino Graikijos pasitraukimo.
"Reuters" skelbia, kad euro zonos ministrams buvo pranešta, kad Graikijai reikia apie 25 mlrd. eurų paramos skoloms išpirkti, kad būtų galima rekapitalizuoti bankus, kurie yra ant griūties slenksčio.
Tai yra beveik du kartus daugiau nei Atėnai birželio pabaigoje.
Sekmadienį Italija reikalaus Vokietijos nustotį šokdinti Graikiją ir rasti sprendimą, rašo duomenų žurnalistikos atstovas Alberto Nardelli.
Italijos premjeras Matteo Renzi jau prisiklausė pakankamai, rašo žurnalistas. "Laikas baigti žeminti Graikiją ir baigti krizę".
Tikima, kad sekmadienį euro zonos lyderių susitikime M. Renzi reikalaus, kad kanclerė Angela Merkel rastų sutarimą.
"Economist" žurnalistas Tomas Nuttallas teigia, kad eurogrupė pasisakys apie derybų rezultatus ne anksčiau 2-3 val. nakties.
Suomijos finansų ministras Alexanderis Stubbas 1 val. nakties "Twitter" paskyroje skelbia, kad derybų sesija baigėsi. Derybos bus tęsiamos sekmadienį. Susitikimas turėtų prasidėti 11 val.
