Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300 deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
Balsuota parlamente, A.Ciprui paraginus patvirtinti reformų paketą, numatantį pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į Graikijos tarptautinių skolintojų siūlytas prieš nutrūkstant deryboms praėjusį mėnesį.
Priemonės, pateiktos Briuseliui ketvirtadienį, susilaukė A.Cipro valdančiosios radikalios kairės partijos „Syriza“ griežtosios linijos deputatų, iš kurių maždaug 10 susilaikė ar balsavo prieš, kritikos.
Tarp susilaikiusiųjų buvo trys aukšti vyriausybės pareigūnai, dar keli įtakingi valdančiosios partijos politikai, tarp kurių yra ir buvęs finansų ministras Janis Varufakis, nedalyvavo balsavime.
Įtakingas energetikos ministras Panagiotis Lafazanis anksčiau ragino vyriausybę nepritarti trečiajam finansinės pagalbos paketui.
„Mūsų pasirinkimai sunkūs..., bet blogiausias, labiausiai žeminantis ir nepakeliamas pasirinkimas – tai sutikimas, kad numosime ranka ir leisime plėšti bei pavergti žmones ir šią šalį“, – sakė jis ketvirtadienį verslo konferencijoje, dar prieš baigiant derinti naująjį Graikijos pasiūlymą.
P.Lafazanis pabrėžė, kad Graikija balsavo „Ne“ per praėjusį savaitgalį vykusį referendumą, „ir tai nebus paversta žeminamu „Taip“.
Prastumti reformų paketą padėjo opozicinių partijų įstatymų leidėjai.
Vis dėlto kol kas neaišku, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.
Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas Graikijai būtų jau trečias po 2010 metų, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose.
Parlamento pritarimas buvo pasiektas praėjus kelioms valandoms po to, kai vienas ES šaltinis Briuselyje pareiškė, jog naujausi Atėnų pasiūlymai yra pakankamai „teigiami“, kad taptų pagrindu naujam didžiuliam 74 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketui.
Graikija ketvirtadienį pateikė planus, kurie turėtų įtikinti tarptautinius skolintojus skirti daugiau lėšų. Atėnai nusileido dėl kai kurių kreditorių pasiūlymų, kuriems A.Cipro valdančioji koalicija ir graikų rinkėjai anksčiau griežtai priešinosi.
Šalis prašo trejų metų trukmės finansavimo plano, kuriame numatytas skolų naštos mažinimas, taip pat atskiro 35 mlrd. eurų investicijų paketo.
Atėnų padarytos nuolaidos daugeliui sukėlė palengvėjimą, bet kai kurie jas sutiko skeptiškai. Dalis euro zonos šalių, visų pirma Vokietija, baiminasi, kad Graikija, kuriai per pastaruosius penkerius metus buvo skirti du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė - 240 mlrd. eurų, ir kuriai 2012 metais buvo nurašyta 107 mlrd. eurų skolų, yra tapusi kiauru maišu, kurio nepavyks pripildyti jokiomis naujomis paskolomis.
ES, TVF: Graikijos pasiūlymai kuria pagrindą finansinės pagalbos deryboms
Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pareiškė euro zonos narių vyriausybėms, kad Graikijos pasiūlymai finansinės pagalbos paskolai gauti gali tapti derybų pagrindu, šeštadienį pareiškė anonimiškai pasisakęs Europos Sąjungos (ES) pareigūnas. Apie tai praneša „Reuters“.
„Šios trys institucijos atliko pirmąjį bendrą Graikijos reformų pasiūlymų, pateiktų ketvirtadienio naktį, vertinimą. Susidarius tam tikroms sąlygoms, institucijos mato siūlymus kaip galimą pagrindą derantis dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) programos. Šis įvertinimas buvo išsiųstas euro grupės pirmininkui praėjusią naktį“, – teigė pareigūnas.
Ši rekomendacija yra svarbus žingsnis prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje, kur bus sprendžiama dėl Atėnų paramos iš Europos stabilumo mechanizmo finansinės pagalbos fondo prašymo. Finansų ministrų patarėjai susitiks prieš euro grupės posėdį.
Tuo metu Briuselyje vienas ES šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad „Graikijos programa buvo įvertinta teigiamai“.
Europos stabilumo mechanizmas (ESM), kuris buvo įkurtas kaip paskutinis kredito fondas į keblią padėtį patekusioms Bendrijos šalims, pasiruošęs svarstyti galimybę skirti Graikijai 58 mlrd. eurų. Dar 16 mlrd. eurų galėtų skirtis Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris jau trečiąkart prisidėtų prie Atėnų finansinio gelbėjimo, sakė šaltinis.
Šiuos planus dabar svarstys šeštadienį susitiksiantys 19 euro zonos šalių ministrai, bet tikimybė, kad jie bus patvirtinti, tėra apie 50 proc., nes griežtosios linijos šalininkės, kaip Vokietija, priešinasi bet kokiam Atėnų skolų nurašymui.
Kalbėdamas prieš sekmadieninį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas, A.Cipras pripažino padaręs klaidų, bet tvirtino, kad nauji pasiūlymai yra geriausias įmanomas susitarimas Graikijai.
„Skolinimosi sutartyje ... esama daug pasiūlymų, kurie yra nutolę nuo mūsų pažadų – nuo to, kas iš pažiūros būtų naudinga ekonomikos atsigavimui“, – pažymėjo premjeras.
Vis dėlto naujasis planas yra „truputį geresnis“ negu praėjusį mėnesį skolintojų pateikti pasiūlymai, kurie nežadėjo nors kiek sumažinti Graikiją dusinantį 320 mlrd. eurų skolų kalną.
Sekmadienį ES viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei nuo istorinio referendumo, kuriame graikai ryžtingai atmetė kreditorių reikalavimus tęsti griežto taupymo politiką, kad gautų daugiau lėšų iš ES ir TVF pagal ankstesnę finansinio gelbėjimo programą.
Graikijos naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas, paskirtas šią savaitę, sakė, kad vyriausybė taip pat nori parlamento pritarimo, „kad sustiprintų šalies derybines pozicijas, kad pasiektų geresnes sutarties sąlygas“.
Vis dėlto graikų apžvalgininkai šeštadienį sakė, kad balsavimo rezultatai, daug susilaikiusiųjų, gali priversti keisti kai kuriuos ministrus arba netgi iš esmės kabinetą pertvarkyti.
Nors graikų rinkėjai praėjusį sekmadienį ištarė tvirtą „Ne“ griežtam taupymui pagal finansinės pagalbos programą, kurios galiojimas baigėsi birželio 30 dieną, dabar jie susirūpinę dėl vyriausybės įvestų kapitalo kontrolės priemonių, – bankų uždarymo, draudimo išsiimti iš bankomatų daugiau negu 60 eurų per dieną.
Graikai išėjo į gatves
Kaip praneša policija, prieš balsavimą parlamente apie 8 000 žmonių išėjo į Atėnų gatves, protestuodami prieš diržų veržimą, nors dauguma jų nori, kad šalis liktų euro zonoje.
„Vyriausybė turi susitarti su savo partneriais Europoje, kad ir kas nutiktų. Mes nebalsavome „Ne“, kad paliktume euro zoną“, – Atėnuose sakė pensininkas Nikas Eftekidis.
Tačiau kitas pensininkas, vardu Giorgas, sakė, kad „vyriausybės pasiūlytos priemonės labai griežtos – aš to nesitikėjau“.
„Ne už tai balsavo graikai“, – pridūrė jis.
R. Šadžius: turime būti tikri, kad Graikija grąžins paskolas
Finansinių skolų kamuojamai Graikijai negalima aklai skolinti pinigų ir reikia įsitikinti, kad jie bus grąžinti, teigia Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis šeštadienį kartu su kitais euro zonos finansų ministrais sprendžia dėl paramos Atėnams.
„Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o, svarbiausia - kad būtų įgyvendinami. Esame pasiryžę siekti kompromiso, bet jis turi būti sąžiningas. Mes neturime teisės aklai skolinti mokesčių mokėtojų pinigų – turime būti tikri, kad jie bus grąžinti“, - pranešime sakė R.Šadžius.
Trečiadienį Graikija oficialiai pateikė prašymą dėl finansinės paramos iš Europos stabilumo mechanizmo, kuriame dalyvauja ir Lietuva, ketvirtadienio naktį pateikė savo pasiūlymą dėl reformų šalyje.
Europos Vadovų Taryba yra įpareigojusi paramos Graikijai klausimą išspręsti iki šios savaitės pabaigos.
Euro zonos finansų ministrai sprendžia dėl paramos Graikijai
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir kiti euro zonos finansų ministrai šeštadienį sprendžia dėl paramos skolų kamuojamai Graikijai mainais už reformas.
Anksčiau R.Šadžius BNS sakė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog turi būti solidari ir, esant reikalui, padėti Graikijai, tačiau tik tokiu atveju, jei Atėnai nuspręs įgyvendinti reikiamas reformas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia 50 proc. galimybę susitarti su Graikija. Pasak jos, Graikijos pateikti pasiūlymai turės būti koreguojami ir yra tik „pirmas žingsnis“.
Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas penktadienį pareiškė, kad ministrai turi priimti svarbų sprendimą „vienaip ar kitaip“.
Graikijos reformos numato pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą.