Kreditoriai gavo kelis laiškus. Vienas iš jų buvo nuo premjero Alexis Tsipras. Kitas, truputį išsamesnis, nuo naujojo finansų ministro Euclido Tsakalotoso, kuris pakeitė daug neigiamų emocijų derybų partneriams sukėlusį lošimų teorijos profesorių Yanis Varoufakis ir trečią laišką nuo vyriausybės, kuriame pateiktas sąrašas vadinamųjų „prior actions“, t.y. reformų planas, kurį reikia įgyvendinti, siekiant užsitikrinti finansinę pagalbą.
Nors TVF atstovai ir pasisakė už dalinį skolos sumažinimą (arba nurašant, arba pratęsiant paskolų grąžinimo laikotarpį kartu sumažinant palūkanų normas), Graikijos atsiųstame laiške apie skolos restruktūrizavimą nebuvo užsiminta. Tai buvo vienas pagrindinių buvusio finansų ministro Yanis Varoufakis reikalavimų. Su šiuo reikalavimu griežtai nesutiko keli euro zonos finansų ministrai, ypatingai, Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schauble, kuris kalbas apie galimybę sumažinti skolą nukelia nebent ateičiai.
Neatsižvelgiant į faktą, jog dauguma graikų referendumo metu pasisakė prieš kreditorių paskutinį siūlytą „prior actions“ planą, ši naujai pateikta programa yra tarsi buvusio pasiūlymo kopija.
Svarbiausi aspektai:
Naujame plane numatomas pirminis biudžeto perteklius 2018-ais metais sieks 3,5 proc. Būtent to reikalavo kreditoriai. Tiesa, nors graikai užsimena, kokiu tempu bus pasiektas šis tikslas, tačiau neįsipareigoja jo įgyvendinti.
Vyriausybė įsipareigoja imtis priemonių, leisiančių gauti kasmet papildomas mokestines pajamas, atitinkančias 1 proc. BVP (1,8 mlrd. eurų), tarp kurių ir kreditorių reikalautas apdoroto maisto PVM padidinimas iki 23 proc.
Graikijos vyriausybė pasinaudojo kreditorių paskutiniame pasiūlyme pateikta nuolaida, skirta apsaugoti viešbučius nuo PVM padidinimo iki 23 proc, paliekant jiems 13 proc. PVM.
Taip pat premjeras siekia, jog ne visoms Graikijos saloms būtų panaikintos PVM lengvatos. Kreditoriai reikalavo vieningos PVM sistemos visai Graikijai argumentuodami, jog skirtingos PVM sistemos sumažintų pajamas, gaunamas iš PVM. Graikai argumentavo, jog nutolusiose salose gyvenantys žmonės patiria daug sunkumų ir papildomų išlaidų, siekdami apsirūpinti gyvenimui būtinomis reikmėmis. Visgi, premjeras įsipareigoja panaikinti „nuolaidas” saloms, pradedant nuo didžiausių salų, kurios yra ypač pamėgtos turistų. Tačiau taip pat jis pareiškė, kad labiausiai nutolusioms saloms šios nuolaidos bus taikomos ir toliau.
Nors kreditoriai ir siekė, jog pensijų reformos būtų pradedamos įgyvendinti artimiausiu metu, jų nebūtų imtasi iki 2015 m. spalio mėn. Tačiau įsipareigojama iki 2022 m. padidinti amžių, kurio sulaukus išeinama į pensiją iki 67-ių metų bei iki 2019 m. atsisakyti „solidarumo premijos“ mažiau pasiturintiems pensininkams. Šiuo aspektu Atėnai priartėjo prie Briuselio reikalavimų įgyvendinimo.
Svarbu paminėti, jog tiek premjero A. Tsipras, tiek finansų ministro E. Tsakalatos laiškuose, aiškiai išreiškiamas noras, jog Graikija liktų euro zonos nare. Tačiau, ar tai pavyks paaiškės per artimiausias 48 valandas t.y., ateinantį šeštadienį, kai Europos Komisijos, TVF ir ECB ekspertai įvertins naująjį Atėnų pasiūlymą ir pateiks savo išvadas euro grupei. Jeigu euro grupė nuspręs, jog pateiktą Graikijos planą verta apsvarstyti, jie pateiks savo siūlymą pradėti oficialias derybas vadinamajai „Troikai“ (ECB, EK,TVF). Visgi, jeigu finansų ministrai nesusitars dėl naujų derybų pradžios, sekmadienį vyksiančiame ES-28 viršūnių susitikime bus svarstoma, kaip teikti humanitarinę pagalbą Graikijos gyventojams. Tokiu atveju dėmesys nukryps į ECB, kuris tada turės nuspręsti, ar nutraukti bambagyslę Graikijos finansų sektoriui ir de facto atjungti Graikiją nuo euro zonos.
Neaiškus ir pačio A. Tsipras likimas, kuris, tikėtina, po tokio "pasidavimo" tikrai nesulauks savo partiečių palaikymo.