Verslininkė iš Kretos: Graikija griauna mūsų svajones

„Mokėti dar didesnius mokesčius tiesiog neįmanoma, tokiu atveju paprasčiausiai teks baigti verslą“, - interviu ru.DELFI.lt sakė verslininkė Sofia Charouli iš Graikijai priklausančios Kretos salos, jau 25 metus šioje saloje dirbanti prekybos nekilnojamuoju turtu srityje

Šiai moteriai priklausanti nekilnojamojo turto agentūra „Alpha“ įsikūrusi vienoje iš centrinių Kretos kurortinio miestelio Agios Nikolajo gatvelių. Savo klientams ji siūlo pirkti namus, butus, ofisus ir žemę ne tik šioje saloje, bet ir visoje Graikijoje. Vis dėlto pastaruoju metu iš klientų ji girdi štai tokius žodžius: „Mes turime palaukti, kad pamatytume, kaip visa tai baigsis“, rašo ru.DELFI.lt.

Lankytinos vietos – bankomatai

Kurortinis apie 20 tūkst. gyventojų turintis Agios Nikolajo miestelis nuo Kretos salos sostinės Herakliono nutolęs apie 60 kilometrų į rytus. Šiuo metu šalyje susiklosčiusi situacija čia aptarinėjama aktyviai: nuo pat ankstyvo ryto kavinėje susirenka daugiausia pagyvenę asmenys, valgydami raguolius ar bandeles su sūriu jie aptarinėja Graikijos ministro pirmininko Aleksio Tsipro pareiškimus ir referendume graikų išreikštą valią. Kaip pasakoja vietos gyventojai, turistų, lyginant su ankstesniais sezonais, kur kas mažiau. Vietinių parduotuvių lentynos lūžta nuo suvenyrų, tačiau pačiu sezono įkarščiu atvirukų, knygų ir archeologijos muziejaus eksponatų kopijų niekas neperka. Nepaisant krizės graikai neketina mažinti kainų: už lininę išsiuvinėtą suknią teks suploti 150 eurų, makrame stiliaus rankinę – 15-20 eurų, o pusryčiai kavinėje kainuoja 10-15 eurų.

Šis miestas garsėja įlankomis ir gėlavandeniu ežeru, tačiau populiariausiomis lankytinomis vietomis pastaruoju metu yra tapę bankomatai: prie jų eilės driekiasi reguliariai ir stichiškai, o ilgiausios jos būna vakarais. Prekeiviai krautuvėlėse ir parduotuvėse tikina, kad problemų atsiskaitant bankų kortelėmis nebuvo, tik „šiandien po pietų lyg tyčia atsirado“, todėl prašoma atsiskaityti grynaisiais. Išsvajotus 60 eurų išsigryninti skuba ir vietiniai pensininkai – daugelis jų pinigų išgryninimo įranga naudojasi pirmą kartą.

Verslui – nelengvi laikai

Anot Sofijos Charouli, kurios biuras įsikūręs vienoje iš centrinių miesto gatvelių, sprendimas dėl Graikijos ateities turėtų būti priimtas kuo greičiau, kitaip verslą ištiks rimtos problemos. 

„Aš – ne politikė, tik verslininkė, bet esu tikra, kad visa tai tėra politiniai žaidimai. Jie turi rasti sprendimą, juk Graikija – geriausia šalis gyventi, sakau tai ne todėl, kad esu graikė. Mes daug ką patys gaminame, mūsų pasididžiavimas – alyvuogių aliejus, kurį eksportuojame, gaminame natūralius, tikrus produktus, ne plastiką, o Kreta, mano manymu, išvis yra rojus. Taigi sprendimas turi būti rastas. Aš tik noriu, kad viskas baigtųsi taikiai“, – tikino ji. Moteris papasakojo apie Vokietijoje gyvenantį sūnų, pas kurį ji kartais nuvažiuoja paviešėti. Jos teigimu, graikai neturi jokių problemų su vokiečiais, bet juos gąsdina informacija dėl situacijos šalyje, kurią jie gauna iš žiniasklaidos. 

„Ir mūsų žmonės nori tiesiog gyventi, ilsėtis, kurti šeimas, gimdyti vaikus. Juk dabar moterys bijo susilaukti vaikų“, – patikino S. Charouli. „Mūsų verslui atėjo nelengvi laikai. Dabar jau ne kasmet, o kiekvieną mėnesį jie didina mokesčius ir įveda naujus. Atlyginimai lieka tokie patys, 400-500 eurų per mėnesį. Taigi visa tai nėra lengva, daugiau mokėti paprasčiausiai neįmanoma. Tokiu atveju tiesiog teks uždaryti verslą".

Klientai – iš Rusijos, Vokietijos ir net Lietuvos

Sofija pasakoja, kad nekilnojamuoju turtu Kretoje domisi daug žmonių – klientai atvyksta iš Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir netgi Lietuvos. „Tačiau problema ta, kad jie nežino, kas bus rytoj! Be to, jie patys gyvena kitose šalyse, o tvarkyti reikalus per atstumą nėra taip paprasta. Tačiau jie mūsų nekilnojamuoju turtu labai domisi. Klientai ateina, rašo, skambina ir visada sako: „Turime šiek tiek palaukti, kad pamatytume, kuo visa tai baigsis“. Taigi visą šią nesąmonę reikia kuo greičiau užbaigti, nes mes jau patys prabundame ir nebežinome, kas bus toliau“, - kalbėjo Sofija.

Pasak jos, rusus labiausiai domina dideli namai ir žemė Agios Nikolajo mieste ir kaimyniniame miestelyje Elundoje. Tame pačiame regione būstų dairosi ir lietuviai. „Pas mus geros kainos ir apskritai, Europoje pirkti namus yra brangiau negu čia, Graikijoje. Be to, pas juos ir atlyginimai du ar tris kartus didesni negu pas mus. Žinoma, jei norite turėti vilą su baseinu ir gyventi karališkai, teks paišlaidauti. Tačiau, deja, turtuoliai moka mažiausiai mokesčių, o didžiausia mokesčių našta tenka paprastiems žmonėms. Problemos sprendimas labai paprastas – turtingesni turi mokėti daugiau. Likusiems pragyventi tikrai nelengva, ir elektra brangi, viskas brangu“, – sako verslininkė.

Sofija pripažįsta, kad neretai alyvos į ugnį šliūkšteli ir žurnalistai, kurie be reikalo tirština spalvas ir, pavyzdžiui, rašo, kad vienoje Graikijos saloje nėra benzino.

„Iš tikrųjų gyvename kaip gyvenome, taip kaip ir prieš penkerius metus. Nieko tarsi ir nenutiko, nors žiniasklaida ir tvirtina, kad graikai neturi ko valgyti. Visiška nesąmonė! Taip, ne visur galima atsiskaityti banko kortele, bet tik todėl, kad Graikijoje bankai operacijas atlieka ne iš karto, sumokėjus kortele ne iš karto perveda pinigus. Įdomiausia, kad dabar pagyvenę žmonės skuba į tuos bankus ir net neįsivaizduoja, kaip tomis bankų kortelėmis naudotis. Prie mūsų biuro yra bankomatas, kiekvieną dieną mažiausiai 5 ar 6 garbaus amžiaus žmonės ateina ir prašo pagalbos, nes nežino, kaip išsiimti pinigų. Mano mama taip pat neįsivaizduoja, kaip naudotis tuo bankomatu, bet ji man duoda savo kortelę ir aš kiekvieną dieną jai išgryninu po 60 eurų, nors pensijos pas mus 400-600 eurų, todėl visai nesuprantu, kodėl pensininkai taip panikuoja, juk ne tiek ir daug tų pinigų“, – liūdnai šypsosi graikė.

Būsto kainos – iki 12 mln. eurų

„Butų ir namų kainos pas mus prasideda nuo 50 tūkst. eurų. Maksimali kaina gali siekti ir 12 mln. eurų. Netoliese esančiuose kaimeliuose galite rasti būstą ir už 10 tūkst. eurų. Tokiam būstui būtinas remontas, bet jis visai šalia jūros. Jeigu norite įsikurti kuo arčiau jūros, pajūrio gyvenvietėje už namus teks pakloti ir 45 tūkst. eurų“, – pasakoja Kretos gyventoja.

Anot verslininkės, Kretos sostinėje Heraklione būsto kainos ne itin didelės, nedidelį butą ten galima įsigyti ir už 20 tūkst. eurų. Retimno miestelyje situacija kiek kitokia, nes ten yra garsių universitetų, žinomų visoje Europoje, tačiau dabar, anot verslininkės, rinkoje savotiškas štilis.

„Liūdniausia, kad valdžiai visai nerūpi, kaip gyvena ir kaip išgyvena verslas. Mūsų anksčiau niekas apie tai neklausinėjo, neklausinėja ir dabar. Neturime jokių verslininkų interesams atstovaujančių asociacijų, esame palikti likimo valiai. Štai ir mūsų gatvėje iš 20 parduotuvių puikiai sekasi vos vienai, bet galima teigti, kad jai dar labai pasisekė. Seniau turėjau svajonių, gerais laikais svajojau apie šviesią ateitį, bet dabar to nebedarau. Graikija griauna mūsų svajones. Labai rimtai svarstau galimybę persikelti pas sūnų į Vokietiją, jis kaip tik baigia ekonomikos studijas. Galbūt kartu pradėsime kokį verslą“, – apie ateities planus papasakojo graikė.