Pasak R.Šadžiaus, Ministrų kabinetas pagal susiklosčiusią praktiką sprendimą priimtų po konsultacijų su Seimo Europos reikalų komitetu.
Graikija trečiadienį pateikė prašymą iš ESM gauti trejų metų paskolą, tačiau savo laiške neįvardijo tikslios sumos.
„Pagal mūsų procedūrą šitiems sprendimams reikėtų Vyriausybės pritarimo, bet pagal nebylų susitarimą prieš gaunant Vyriausybės pritarimą, klausimas būtų pristatytas Seimo Europos reikalų komitetui ir būtų atsižvelgta į komiteto nuomonę. Praktiškai analogiška procedūra, kaip tvirtinant mūsų pozicijas, sprendžiant Europos Sąjungos klausimus“, - BNS trečiadienį sakė R.Šadžius.
Anot ministro, Vyriausybė ne kartą yra išsakiusi nuomonę, kad Lietuva pasirengusi parodyti solidarumą, tačiau tuo pačiu reikalauja konkrečių reformų iš Graikijos.
„Mūsų Vyriausybė ne vieną sykį yra pareiškusi poziciją ir ši pozicija nesikeičia, kad mes esame pasiruošę kaip euro zonos valstybė narė euro zonos solidarumo mechanizmuose, skirtuose kovoti su finansinėmis grėsmėmis. Nepaisant to, kad galbūt paramą gaunanti šalis kitą sykį gali būti aukštesnio ekonominio išsivystymo ar aukštesnių gyvenimo standartų negu Lietuva“, - teigė R.Šadžius.
„Tačiau mūsų griežta nuomone, solidarumas negali būti vienpusė gatvė. Turi būti ir konkretūs kitos valstybės įsipareigojimai, priimtini kolegoms, partneriams iš euro zonos, tikrinami ir vykdomi laiku ir 100 proc.“, - pridūrė jis.
Vasarį Lietuva į ESM fondą pervedė 65,44 mln. eurų, o iš viso per penkerius metus į jį perves 327,2 mln. eurų. Po 2027 metų Lietuva turės sumokėti dar vieną įnašą - 159,4 mln. eurų, kurie yra Lietuvai dabar suteikta lengvata.
Europos stabilumo mechanizmas - pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondas. Jis sukurtas po to, kai ES 2008-2010 metais ištiko ekonominė krizė. 2010 metais nuspręsta, kad euro zonos nares bus galima gelbėti beveik 500 mlrd. eurų siekiančiu fondu.