Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per antradienį vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.

„Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos referendume ištartas tvirtas „Ne“ tolesnėms griežto taupymo priemonėms Europos „nepriartino prie sprendinio“, turinčio užbaigti Atėnų skolų krizę.

„Referendumo rezultatai ... nepriartina mūsų prie sprendinio“, – J. Dijsselbloemas, kuris taip pat yra Nyderlandų finansų ministras, sakė žurnalistams Hagoje prieš susitikimą su premjeru Marku Rutte.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks Paryžiuje su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u po to, kai Graikija sekmadienį triuškinama persvara atmetė tarptautinių kreditorių reikalavimą griežtai taupyti mainais į finansinę pagalba.

Abu lyderiai, kurie vėlai sekmadienį vakare kalbėjosi telefonu, sutiko, kad „Graikijos žmonių balsavimas turi būti gerbiamas“.

Jie taip pat pranešė apie ketinimą sušaukti euro zonos lyderių viršūnių susitikimą, o kiek vėliau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad šis nepaprastasis susitikimas įvyks antradienį.

Pirmadienį taip pat vyks virtinė kitų susitikimų, Europos lyderiams stengiantis įvertinti, kokių padarinių sukels balsavimas Graikijoje, tapęs pergale tos šalies radikalių kairiųjų pažiūrų premjerui Alexiu Tsipru, kuris po referendumo pareiškė, kad tai nėra „ryšių nutraukimas“.

Referendumo padariniai vis dar neaiškūs, o kai kurie analitikai prognozuoja, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos yra „labai didelė“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienio rytą ketina surengti telekonferenciją su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi, D.Tusku ir Eurogrupės vadovu Jeroenu Dijsselbloemu.

Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai ketina 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku pradėti derybas Varšuvoje, o euro zonos centrinių bankų aukščiausi pareigūnai susitiks Briuselyje.

Pirmadienį Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis pranešė, kad paskelbus graikų referendumo rezultatus, grėsmė euro zonos stabilumui nekyla, skelbia „EUbusiness".

Anot jo, atsakingi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai turi viską, ko prireiks kontroliuoti padėtį.

Ir V. Putinas pasisakė apie Graikiją

Vladimiras Putinas ir Alexis Tsipras
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė Graikijos premjerui Alexiui Tsiprui palaikantis graikų pastangas įveikti „sunkumus“, su kuriais jie susiduria ištarę tvirtą „Ne“ skolintojų pateiktoms finansinio gelbėjimo sąlygoms, pranešė Kremlius.

„Putinas išsakė palaikymą Graikijos liaudžiai, siekiančiai įveikti šaliai iškilusius sunkumus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Jame nurodoma, kad abiejų lyderių pokalbį telefonu inicijavo A. Tsipras ir kad jiedu taip pat aptarė „tolesnės Rusijos ir Graikijos bendradarbiavimo plėtros kai kuriuos klausimus“.

„Sugriovė tiltus“

Europos lyderiai baimingai ir atsargiai reagavo į anksti pirmadienį Graikijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtus galutinius referendumo rezultatus, rodančius, kad šalies žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja ES ir TVF kreditoriai. l„Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 Graikijos piliečiai. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.

A.Tsipras „sugriovė tiltus“ tarp Graikijos ir Europos, laikraščiui „Tagesspiegel“ pareiškė A.Merkel pavaduotojas ir Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis ir pridūrė, kad dabar „sunku įsivaizduoti“ naujas derybas.

A. Tsipras ir jo vyriausybė veda Graikiją „kartaus išsižadėjimo ir beviltiškumo“ keliu, sakė S.Gabrielis , išdėstydamas pirmą aukšto lygio Vokietijos vyriausybės atstovo reakciją į įvykusį plebiscitą.

A. Tsipras „sugriovė paskutinius tiltus, kuriuos Graikija ir Europa turėjo pereiti, kad rastų kompromisą, – sakė vicekancleris. – Tarus „Ne“ euro zonos taisyklėms ... derybas dėl milijardų eurų finansinio gelbėjimo programų sunku įsivaizduoti.“

Savo ruožtu euro zonos finansų ministrų Eurogrupės vadovas J.Dijsselbloemas graikų tartą „Ne“ pavadino „labai apgailėtinu Graikijos ateičiai“.

Tokijuje įsikūrusios investicijų bendrovės „Nomura Securities“ valiutų analitikas Shinya Harui sakė, kad bendrosios ES valiutos kursas laikosi, kol investuotojai „vertina Graikijos pasitraukimo iš euro zonos padarinių išsiplėtimo grėsmes.

„Aš asmeniškai manau, kad (Graikijos pasitraukimo) tikimybė labai didelė, apie 70–80 proc.“ – sakė jis.

„Nėra ryšių nutraukimas“

Sakydamas kalbą per televiziją po referendumo A. Tsipras tikino, jog graikų „Ne“ nereiškia santykių su Europa nutraukimo. Jis pabrėžė, kas šalies narystė euro zonoje yra „neatšaukiama“, nes nėra jokio teisinio mechanizmo, kuris leistų iš jos pašalinti kurią nors šalį.

„Tai nėra ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybingą susitarimą“, – sakė jis.

A. Tsipras sakė, kad šalies skolintojai – Europos Komisija, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – pagaliau turės pradėti kalbėti apie milžinišką 240 mlrd. eurų sumą, kurią jiems yra skolinga Graikija.

„Šįkart skolos (klausimas) bus ant derybų stalo“, – pabrėžė premjeras.

Graikijos konservatyvios opozicijos vadovas Antonis Samaras paskelbė atsistatydinantis, kai sekmadienį paaiškėjo į kurią pusę krypsta balsavimo rezultatai. Jo Naujosios demokratijos partija ragino per referendumą balsuoti „Taip“.

„Aš suprantu, kad mūsų didžiajam judėjimui reikia naujo starto. Nuo šiandien aš atsistatydinu iš lyderio posto“, – sakė Naujosios demokratijos lyderis, anksčiau ėjęs premjero pareigas.

64 metų A.Samaras buvo raginamas atsistatydinti jau sausį, kai jo partiją per nacionalinius rinkimus sutriuškino A. Tsipro radikali kairioji partija „Syriza“.

A.Samaro vyriausybės kadencija turėjo baigtis 2016 metais, bet pernai gruodį jo trapi koalicija nesugebėjo išrinkti kandidato į Graikijos prezidento postą, todėl buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai.

Ant prarajos krašto

Graikija po referendumo
Graikija balansuoja ant finansinės prarajos krašto. Jeigu šalis negaus pinigų ir paskolų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie drachmos, kad ekonomika galėtų toliau suktis.

Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia tai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų iš tos institucijos, kol bus panaikintas įsiskolinimas.

Tą pačią dieną baigėsi anksčiau Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo galiojimas, nors A. Tsipras ragino jį pratęsti, kol įvyks referendumas.

Tuo tarpu penktadienį Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų.

Kaip pranešama, Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų, kai panikos apimti klientai puolė atsiiminėti savo pinigų, A. Tsiprui birželio 27 dieną netikėtai paskelbus referendumą, tikėdamasis tokiu būdu išeiti iš aklavietės derybose su kreditoriais.

Savaitę trukęs bankų uždarymas ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį.

Tačiau tuo atveju, jeigu ECB per artimiausias 1–2 dienas skubiai neįlies eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių, o paprasti graikai taip pat nukentės.

Vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Sakellaridis sekmadienio vakarą sakė, kad Graikijos centrinis bankas prašo ECB pervesti lėšų pagal Likvidumo pagalbos kritiniais atvejais teikimo mechanizmą.

Graikija dabar pati turi pateikti pasiūlymų, sako Prancūzija

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos vyriausybė dabar turi pateikti naujų pasiūlymų, kai referendume buvo atmestos šalies skolintojų iškeltos sąlygos mainais į finansinės pagalbos programą.

„Pats balsavimas nieko neišsprendžia“, – pabrėžė M.Sapinas, pateikdamas antrosios didžiausios Europos ekonomikos pirmąjį komentarą dėl Graikijos referendumo.

Ministras pridūrė, kad dialogo galimybės yra „labai menkos“.

M.Sapinas sakė, kad bendravimo su Graikija kanalai „labai riboti“ ir kad ryšiai daugiausiai palaikomi per Prancūzija, Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir Eurogrupės vadovą Jeroeną Dijsselbloemą.

Pasak M.Sapino, joks sprendinys negalės būti pasiūlytas iki Vokietijos kanclerės Angelos Merkel derybų su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u per darbo vakarienę Paryžiuje pirmadienio vakarą.

„Europa išgyvena sudėtingą momentą, bet pati nėra sunkioje padėtyje, – pabrėžė ministras. – Europa parodys esanti stipri, apsaugodama save.“

Eurogrupės ministrai tikisi „naujų pasiūlymų“ iš Graikijos per derybas antradienį

Euro zonos finansų ministrai tikisi sulaukti naujų Graikijos pasiūlymų dėl reformų per antradienį vyksiančias Eurogrupės derybas, sakoma pranešime, paskelbtame pirmadienį, kitą dieną po to, kai graikai triuškinamai atmetė šalies skolintojų pateiktas sąlygas.

„Eurogrupė aptars padėtį po referendumo Graikijoje, kuris buvo surengtas 2015 metų liepos 5 dieną. Ministrai laukia naujų pasiūlymų iš Graikijos valdžios“, – sakoma Eurogrupės, kurią sudaro 19 euro zonos šalių finansų ministrai, pranešime.

Graikija turi imtis veiksmų, kad išliktų euro zonos nare, sako Vokietija

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad dabar Atėnai turi pademonstruoti iniciatyvą, jeigu nori išlikti euro zonoje, kai Graikijos piliečiai per praeitą sekmadienį vykusį referendumą atmetė tarptautinių skolintojų pasiūlymus tęsti griežto taupymo politiką.

„Dabar Graikijos eilė kažką dėl to nuveikti. Laukiame, kokius pasiūlymus Graikijos vyriausybė pateiks savo partneriams europiečiams“, – žurnalistams sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.

Ispanija atvira deryboms dėl naujo finansinės pagalbos paketo Graikijai

Ispanija yra atvira deryboms dėl naujo finansinės pagalbos paketo Graikijai, kai šios šalies žmonės per savaitgalį vykusį referendumą nepritarė kreditorių reikalaujamoms griežto taupymo priemonėms, pirmadienį pareiškė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas.

Graikija „turi teisę prašyti trečio gelbėjimo paketo. Ispanijos vyriausybė atvira šioms deryboms“, spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis pridūrė, kad Graikijai imtis ekonominių reformų yra „neišvengiama“.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4573)