Iš viso šalis pasiskolino 240 mlrd. eurų iš kelių tarptautinių kreditorių - TVF, Europos centrinio banko (ECB), Europos investicijų banko (EIB), Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), Europos šalių vyriausybių ir privačių investuotojų.
Šios paskolos - tai dalis dviejų tarptautinės paramos paketų, dėl kurių buvo susitarta 2010 ir 2012 metais, siekiant išgelbėti šalį nuo bankroto finansinės krizės laikotarpiu.
Nors paskolų grąžinimas numatytas iki 2045 metų, didžiausią jų dalį, siekiančią apie 15 mlrd. eurų, reikia grąžinti šiais metais.
2016 metais šalis turės sumokėti šešis milijardus eurų, 2017 metais - 7,5 mlrd. eurų, 2018 metais - 3,5 mlrd. eurų.
Čia pateikiama trumpa santrauka skolų, kurias šalis turi grąžinti šiemet.
Liepos-gruodžio mėnesiais Graikija turi sumokėti 10,3 mlrd. eurų TVF, ECB ir EIB, neskaičiuojant palūkanų už trijų ir šešių mėnesių trukmės iždo obligacijas, kurias reikia mokėti beveik kas mėnesį.
- liepos 13 d.: 455 mln. eurų TVF;
- liepos 20 d.: 3,5 mlrd. eurų ECB;
- liepos 20 d.: 25 mln. eurų EIB;
- rugpjūčio 20 d.: 3,2 mlrd. eurų ECB;
- rugsėjį: 1,6 mlrd. eurų TVF keturiomis dalimis, rugsėjo 4 d., 14 d., 16 d. ir 21 d.
- spalio 13 d.: 455 mln. eurų TVF;
- gruodį: 1,2 mlrd. eurų TVF trimis dalimis - gruodžio 7d., 16 d. ir 21 d.
TVF: papildomai reikia 50 mlrd. eurų finansams stabilizuoti
Graikijai ateinantiems trejiems metams reikia papildomai mažiausiai 50 mlrd. eurų, iš kurių vien Europos Sąjunga turėtų skirti 36 mlrd. eurų, šalies ekonomikai stabilizuoti pagal dabartinius skolintojų planus, pranešė ketvirtadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Naujausiame pranešime apie finansinius Graikijos poreikius TVF dar pablogino šalies augimo perspektyvą šiais metais iki nulio procentų – nuo balandį prognozuoto 2,5 proc. augimo.
Augimo vertinimas buvo atliktas dar iki Graikijos pasitraukimo iš derybų su oficialiais kreditoriais praėjusį savaitgalį, taip pat nurodymo kontroliuoti kapitalą ir savaitei uždaryti bankus.
Šioje „preliminarioje“ Graikijos skolos tvarumo analizėje TVF nurodo, kad pokyčiai Graikijos politikoje ir jos finansų perspektyvoje nuo 2015-ųjų pradžios, – maždaug tuo laikotarpiu, kai šalį valdo prieš taupymą nusistačiusi partija „Syriza“ ir ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras), – „sąlygojo žymų finansavimo poreikio didėjimą“.
Dabartiniai Graikijos ir ES skolintojų pasiūlymai netenkina šio poreikio.
„Graikijai gresia žymiai didesnis finansavimo poreikis negu mes manėme pernai“, – sakė žurnalistams vienas aukštesnių TVF pareigūnų.
Naujoji analizė pažymi, kad „prireiks kompleksiškesnės skolų operacijos, siekiant užtikrinti, kad skola liktų tvari“, – sakė pareigūnas.
Greta papildomų lėšų poreikio TVF pažymi, kad skolintojams reikia padvigubinti dabartinį oficialių paskolų Graikijai grąžinimo terminą nuo 20 metų iki 40 metų.
„Tai sukrečiantis žingsnis“, – pridūrė pareigūnas.
J. Dijsselbloemas: situacija Graikijoje blogėja
Euro grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas ketvirtadienį perspėjo, kad finansinė Graikijos situacija blogėja, ir jei per sekmadienį vyksiantį referendumą graikų tauta ištars „ne“, kyla didelių abejonių, ar Atėnams vis dar yra vietos euro zonoje, apie tai informuoja „EUbusiness“.
„Jeigu graikai ištars „ne“, šalies (finansinė) situacija taps ypač sunki“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad Atėnų tvirtinimai, esą balsavimas prieš griežto taupymo pasiūlymus leis tikėtis švelnesnių reformų, yra „tiesiog netiesa“.
„Ekonominės problemos bus net dar didesnės, o įgyvendinti paramos programą taps dar sunkiau“, – pabrėžė euro grupės pirmininkas.
Jeigu graikai ištars „ne“, „nebus pagrindo kalbėti apie naują programą, bet tada iškils dar vienas klausimas: ar yra pagrindo Graikijai likti euro zonoje“, sakė jis.
Graikams masiškai išsiimant grynuosius, bankai primena priimantys indėlius eurais
Dėl įvestų kapitalo kontrolės priemonių sunerimę graikai skuba išsiimti kiek įmanoma grynųjų iš bankomatų, tuo tarpu šalies Nacionalinis bankas ketvirtadienį paskelbė, kad per jo bankomatus vis dar priimami indėliai eurais, informuoja „EUbusiness“.
Nacionalinis Graikijos bankas pareiškė norįs „informuoti privačius asmenis ir bendroves, kad per trumpalaikes bankų atostogas“, kurias šią savaitę paskelbė vyriausybė, bankas „priima indėlius grynaisiais“.
Visi, kurie nori pervesti į savo sąskaitas pinigų, gali tai padaryti 289 banko skyriuose, laikinai atidarytuose šiuo tikslu, taip pat tam, kad bankų kortelių neturintys pensininkai galėtų išsigryninti 120 eurų.
Šimtai banko bankomatų priims ir indėlius grynaisiais, teigė Nacionalinis bankas.
Graikijoje įvedus kapitalo kontrolę, graikai iš bankomatų šiuo metu gali išsiimti vos 60 eurų per parą.
"Moody's" sumažino Graikijos skolinimosi reitingą iki Caa3
Tarptautinė agentūra "Moody's" sumažino Graikijos skolinimosi reitingą nuo Caa2 iki Caa3 lygio, nustatydama neigiamą perspektyvą, teigiama agentūros pranešime spaudai.
Kaip prognozuoja agentūros ekspertai, šalies komercinių įsipareigojimų neįvykdymas neišvengiamas be užsienio kreditorių paramos ir rimtų ekonominių reformų.
Galimas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos kelia sumaištį pasaulinėse finansinėse rinkose, teigiama agentūros spaudos pranešime.
Liepos 5 d. numatytas referendumas šalyje taip pat vertinamas kaip papildoma rizika, pastebi "Moody's".
Šiomis dienomis kitos tarptautinės agentūros - "Fitch" ir "Standard & Poor's" - taip pat sumažino ilgalaikį Graikijos skolinimosi reitingą.
Graikijos krizė: euro zona sutinka atnaujinti derybas tik po referendumo
Euro zonos finansų ministrai atmetė tolesnių derybų dėl naujos finansinės paramos Graikijai galimybę iki sekmadienį numatyto referendumo, informuoja BBC.
Ateinantį sekmadienį, liepos 5 dieną, rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko naujus tarptautinių kreditorių pasiūlymus, pateiktus Graikijai per euro grupės susitikimą birželio 25 dieną. Šalies premjeras Alexis Tsipras ragino gyventojus per referendumą tarti "ne". Graikijos finansų ministras Janis Varoufakis apkaltino tarptautinius kreditorius šantažu, bet pažadėjo, kad iškart po referendumo bus pasiektas susitarimas ir kad dabartiniai apribojimai, taikomi lėšų išgryninimui, bus sušvelninti.
Trečiadienį A. Tsipras pateikė naujų pasiūlymų euro zonos partneriams, sutikdamas su dauguma jau pateiktų kreditorių siūlymų, tačiau su tam tikromis sąlygomis.
Tačiau jis pridūrė: "Pirmadienį kreditoriai išgirs Graikijos tautos žinutę. O kai jie išgirs šią žinutę, būkite tikri, kad labai greitu laiku susitarimas bus pasiektas.
Euro grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad klausimas dėl naujos finansinės paramos gali būti svarstomas tik "po referendumo ir atsižvelgus į jo rezultatus".
C. Lagarde: referendumas Graikijoje padės rasti išeitį iš aklavietės
C. Lagarde primygtinai reikalauja, kad šalyje būtų vykdomos reformos, su kuriomis, jos nuomone, Atėnai turi sutikti, ir tik tuomet Graikijos kreditoriai galėtų pasiūlyti jai naują paramą.
Šalies premjeras Alexis Tsipras paragino gyventojus balsuoti referendume prieš Europos siūlomas taupymo priemones.
Tarptautiniai Graikijos kreditoriai - Europos Sąjunga, TVF ir Europos centrinis bankas (ECB) - reikalauja, kad Graikijoje būtų padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), iki 2022 metų pailgintas pensinis amžius, taip pat skiriamos griežtos baudos tiems, kas pirma laiko išeina į pensiją.
Nutrūkus deryboms tarp šalies vyriausybės ir tarptautinių kreditorių, Graikijos bankai uždaryti iki liepos 7 dienos.
Europos centrinio banko (ECB) valdyba trečiadienį nusprendė nedidinti finansavimo pinigų pristigusiems Graikijos bankams, kad būtų užtikrintas jų likvidumas.
Apklausa: dauguma graikų palaiko nuolaidas kreditoriams
Dauguma Graikijos gyventojų pasisako už tai, kad šalis priimtų tarptautinių kreditorių iškeltas sąlygas, informuoja "Bloomberg" remdamasi organizacijos GPO atliktos sociologinės apklausos rezultatais.
Šiuo metu už nuolaidas kreditoriams per sekmadienį vyksiantį referendumą pasirengę balsuoti 47 proc. apklaustųjų. Už tai, kad būtų atsisakyta vykdyti ultimatumo sąlygas, pasisakė 43 proc. respondentų. Likusieji kol kas nėra apsisprendę.
Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų. Dar praėjusią savaitę gyventojų, pasisakančių prieš bet kokias nuolaidas kreditoriams, buvo daugiau nei pusė.
Sekmadienį Graikijoje vyks referendumas, per kurį šalies piliečiai turės nuspręsti, ar Atėnams verta mažinti valstybės išlaidas kreditorių pasiūlytomis priemonėmis.
Jeigu graikai atsisakys priimti kreditorių pasiūlytas sąlygas, šaliai gresia bankrotas ir pasitraukimas iš euro zonos. Šalies premjeras Alexis Tsipras ragino gyventojus balsuoti prieš nuolaidas kreditoriams. Jis įsitikinęs, kad ryžtingas jo šaliai pateikto ultimatumo atmetimas suteiks jam galimybių pasiekti naudingesnių sąlygų, nes užsienio partneriai suinteresuoti, kad euro zona išliktų tokia, kokia yra dabar.
Kreditoriai reikalauja pailginti pensinį amžių ir sumažinti socialines išmokas, tuo tarpu Graikijos valdžia siūlo spręsti finansines problemas didinant mokesčius pasiturintiems piliečiams.
Graikijos vyriausybė gali atsistatydinti po referendumo
Graikijos radikali kairioji vyriausybė užsiminė galinti atsistatydinti, jeigu sekmadienį vyksiančio referendumo, galinčio nulemti šalies finansinę ateitį, rezultatai neatitiks lyderių pozicijos dėl tarptautinių skolintojų iškeltų finansinės pagalbos sąlygų.
Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis ketvirtadienį duodamas interviu radijui pareiškė, kad vyriausybė „tikrai gali“ atsistatydinti, pridūręs, kad „mes dabar dirbame karo režimu“, Atėnams siekiant užtikrinti, kad skubiai paskelbtas referendumas įvyktų laiku.
„Kitą dieną po referendumo mes būsime vieningi“, kad įveiktumo „laikinus sunkumus“, su kuriais susidūrė Graikija, pasakė premjeras, likus trims dienoms iki plebiscito, kuriuo bus iš esmės atsakyta, ar šalis turi likti euro zonoje.
Tarptautiniai skolintojai ir rinkos šiek tiek atitoko po kelių dramatiškų Graikijos skolų krizės dienų, stebėdami praeitą savaitgalį vykusių įtemptų konsultacijų padarinius.
Tuo tarpu paprasti graikai atsidūrė finansinėje nežinomybėje, kai vyriausybė visai šiai savaitei paskelbė griežtas kapitalo kontrolės priemones, siekdama išvengti masinio pinigų atsiėmimo iš bankų. Dabar gyventojams leidžiama per dieną išsiimti iš bankomatų tik po 60 eurų, o tokia padėtis dar labiau apsunkino gyvenimą kelerius metus recesijos vargintoje šalyje.
Atėnai tvirtina, kad plebiscite bus balsuojama tik dėl griežto taupymo priemonių, kurias skolintojai reikalavo vykdyti pagal finansinės pagalbos programą, kurios galiojimas baigėsi antradienį. Tačiau Europos Sąjungos lyderiai sakė, kad šis balsavimas parodys, ar Graikija nori likti euro zonoje.
Buvęs Graikijos premjeras ragina graikus balsuoti už kreditorių siūlomas sąlygas
Pastarosiomis dienomis Graikijos žiniasklaidoje vis dažniau šmėžuoja buvusio premjero vardas. Kalbama, kad jis galėtų tapti potencialiu laikinosios vyriausybės lyderiu, jei iš savo posto pasitrauktų ministras pirmininkas A. Tsipras. Šis užsiminė, kad tą padarytų, jei graikai referendumo metu ištartų „taip“ kreditorių siūlomoms sąlygoms.
„Europa yra mūsų namai. Graikija yra neatskiriama Europos dalis“, – televizijoje kalbėjo C. Karamanlis.
Balsavimas dėl ateities euro zonoje?
Rinkėjų per plebiscitą bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.
Plebiscito dalyviai galės pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų variantų: „Nepritariu/Ne“ ir „Pritariu/Taip“.
Graikijos vyriausybė, vadovaujama premjero Alexio Tsipro, primygtinai ragina balsuoti „Ne“, įsitikinusi, kad sprendimas atmesti finansinio gelbėjimo sąlygas sustiprins jos pozicijas derybose su kreditoriais.
ES šalių, tarp jų Graikijos didžiausių skolintojų – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – lyderiai sakė laikysiantys balsavimą „Ne“ referendume nepritarimu bendram Europos projektui.
Kita vertus, Y.Varoufakis, duodamas interviu Australijos nacionalinio transliuotojo ABC radijui, sakė, kad plebiscite nugalėjus „Taip“ stovyklai vyriausybė gali perduoti vairą laikinajai administracijai.
„Taip, mes tikrai galime tai padaryti. Tačiau padarytume tai laikydamiesi bendradarbiavimo su tais, kurie ateitų po mūsų, dvasios“, – pabrėžė jis.
Duodamas kitą interviu televizijai „Bloomberg“, Y.Varoufakis tikino, kad „Taip“ stovyklos pergalės atveju nebedirbtų finansų ministru.
„Nebūsiu“, - tvirtai atsakė ministras, paklaustas, ar liktų bus finansų ministru kitą dieną po referendumo, jeigu jame nugalės vyriausybės oponentai.
Trečiadienį graikų žiniasklaidos paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 46 proc. rinkėjų nusiteikę balsuoti prieš kreditorių pasiūlytas sąlygas. Šis skaičius buvo pastebimai mažesnis negu užfiksuotas keliomis dienomis anksčiau, prieš įvedant kapitalo kontrolės priemones – tuo metu „Ne“ stovyklą palaikė 57 proc. respondentų.
„Ketinu balsuoti „Taip“, nes Europoje esame saugesni. ... Kaltinu Tsiprą dėl šios krizės ir tikrai tikiuosi, kad jis atsistatydins, jeigu laimės „Taip“, – naujienų agentūrai AFP Atėnuose sakė 38 metų Marin Bouboura, per krizę netekusi darbo banke ir dabar dirbanti sekretore.
Tuo tarpu viename sostinės parke sėdėjusi filosofijos studentė Elizabeth Markos sakė „užtikrintai balsuosianti „Ne“.
„Skolintojams terūpi susigrąžinti pinigus – jie mus smaugia. Jeigu neišsivaduosime – turės sumokėti pensininkai, neturtingieji, studentai. Tuomet Graikijai nebus ateities“, – pridūrė ji.
Išsekę dėl Graikijos
Naujos Graikijos vyriausybės atėjimo perspektyva gali padrąsinti ES partnerius, kurie sako esantys apimti nevilties dėl dabartinio ministrų kabineto chaotiškų veiksmų.
„Mes išsekę“, – sakė vienas iš 18 euro zonos finansų ministrų, dalyvavusių derybose dėl gelbėjimo paketo sąlygų iki netikėto referendumo paskelbimo praeito penktadienio vakarą.
„Iki pat galo stengėmės rasti kolektyvinį sprendinį“, – pridūrė ministras, prašęs neviešinti jo vardo. Jis pridūrė, kad A. Tsipras antradienį pasiuntė laišką, kuriame siūlė kai kurių nuolaidų dėl kreditorių reikalavimų mainais į naują finansinės pagalbos paketą. Tas žingsnis buvo atvėręs „tikėtiną“ kelią į susitarimą, bet viltys vėl buvo sužlugdytos, kai Graikijos premjeras keliomis valandomis vėliau paragino piliečius atmesti sutarties sąlygas ir balsuoti „Ne“.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, nusivylęs Graikijos vyriausybe, pasitikėjimas kuria smukęs iki „apatinės ribos“, sako turįs vilties, kad ji atsistatydins po sekmadienio referendumo.
M.Schulzas ketvirtadienį vokiečių verslo laikraščiui „Handelsblatt“ pareiškė, kad „reiktų rengti naujus rinkimus, jeigu graikai balsuotų už reformų programą, vadinasi, ir išlikimą euro zonoje, o A. Tsiprui, pagal loginę seką, tektų atsistatydinti“.
Laiko atkarpą tarp A. Tsipro radikaliai kairiosios partijos „Syriza“ pasitraukimo ir naujų rinkimų turėtų „užpildyti technokratų vyriausybė, kad mes galėtume tęsti derybas“, cituoja laikraštis M. Schulzą.
„Jeigu laikinoji vyriausybė protingai susitartų su kreditoriais, tuomet „Syrizai“ laikas būtų baigtas, – sakė jis. – Tada Graikija turės dar vieną šansą“.
M.Schulzas vadina A.Ciprą „neprognozuojamu ir graikais manipuliuojančiu (žmogumi), ir tai darančiu beveik demagogiškai“.
„Mano pasitikėjimas Graikijos vyriausybės norėjimu derėtis jau pasiekė apatinę ribą“, – pabrėžė jis.
Graikijos finansų ministras Y. Varoufakis ketvirtadienį sakė, kad vyriausybė „galėtų puikiausiai“ pasitraukti, jeigu žmonės eitų prieš ją, sekmadienį plebiscite balsuodami už griežtesnį taupymą mainais už tarptautinius paramos fondus.
Vokietijos laikraščiui „Passauer Neue Presse“ M. Schulzas sakė, kad graikų derybų strategija buvo „labai slegianti ir nuvilianti, bet ypač dramatiška Graikijos žmonėms“.
A.Tsipro blaškymasis „iš tiesų vargina, o daugeliui žmonių tai jau įgriso“, pabrėžė jis.
Kitiems Europos Sąjungoje palengvėjo matant, kad Graikijos krizė gana menkai paveikė rinkas, keldami prielaidą, kad grėsmė išsiplėsti sąmyšiui dėl tikėtino Atėnų pasitraukimo iš euro zonos bent jau kol kas buvo suvaldyta.
„Rinkos atrodo besilaikančios nuomonės, kad po referendumo bus sudarytas vienoks ar kitoks susitarimas“, – Naujosios Zelandijos ekonomisto Cono Williamso pranešimą banko „ANZ Bank New Zealand Ltd.“ klientams citavo „Bloomberg News“.
