Pernai UAB „Bigso“ apyvarta siekė apie 100 mln. Lt (apie 29 mln. eurų). Tokias pačias apimtis tikimasi išlaikyti ir šiemet.
Jau minėta verslininko Gintaro Slucko įkurta įmonė turi dvi gamyklas – vieną Šiauliuose, kur dirba apie 200 darbuotojų, kitą – Ventoje, kur įdarbinta apie 600 žmonių. Abiejų gamyklų vairai atiduoti sūnums. Šiauliuose gamyklai vadovauja Povilas Sluckus. Ventoje – Jonas Sluckus.
Po Šiauliuose įsikūrusią gamyklą žurnalistus vedžioja jos vadovas P. Sluckus. Vyras pasakoja, kaip užgimė švedų kapitalo įmonė, kurioje dabar per metus pagaminama apie 25 mln. dėžučių.
Daugiau nei prieš dešimt metų Švedijos kompanija „Bigso“ pamatė, kad gaminant produkciją Švedijoje „Ikea“ bendrovei, kuri yra viena didžiausių klienčių, pirkti gaminius iš įmonės darosi per brangu.
„Švedų savininkai surado mano tėvą ir paprašė įkurti naują įmonę“, - pasakojo verslininkas.
Pasak jo, iš Švedijos gamybos perkėlimas prasidėjo 2002 m., o maždaug 2008 m. buvo visiškai perkeltas. Šiuo metu švedų kompanija turi dvi gamyklas Lietuvoje ir vieną – Meksikoje.
„Iš pradžių buvo planuota gaminti nedideliais kiekiais, bet kai švedai pamatė, kad šis gamybos perkėlimas labai sėkmingas ir greitai atsipirko, gamybos planas vienus metus padvigubėjo, paskui patrigubėjo ir vis daugiau gaminių buvo perkelti gaminti Lietuvoje“, - teigė jis.
2006 m. įmonei laimėjus didelį „Ikea“ konkursą buvo pastebėta, kad gamybai nebeužtenka patalpų Šiauliuose. Taip buvo įkurta gamykla Ventoje.
„Venta buvo pasirinkta todėl, kad ten buvo gana pigūs pastatai ir problematiškas regionas (nedarbo lygis – red.) ir įmonė tikėjosi, kad nebus sunku surasti darbo jėgos“, - argumentavo pašnekovas.
Prasidėjęs spartus augimas negalėjo užsitęsti amžinai. Kaip jau minėta, pernai bendrovė Lietuvoje gavo apie 100 mln. Lt pajamų. Panašų tempą žadama išlaikyti ir šiemet.
Kaip tik nuo šių metų „Ikea“ pakeitė didelę dalį savo gaminių, todėl Lietuvoje esančiai įmonei teko daug investuoti į naują techniką.
Ventos gamykloje pagaminta beveik visa produkcija keliauja į „Ikea“ parduotuves. Šiauliuose daugiau užsiimama prabangios kokybės dėžučių gamyba mažomis partijomis. Iš viso Lietuvoje pagamintos dėžutės pasklinda po 30 skirtingų pasaulio šalių.
Gamykloje Šiauliuose stengiamasi dirbti su tokiais gamintojais, kaip „Senoji Rūta“ ar „AJ šokoladas“.
„Bandome eiti ir į užsienio rinkas. Žinoma, tokioje gamyboje visai kiti reikalavimai“, - tęsė jis.
Iš viso „Ikea“ parduotuvėms tenka apie 70 proc. visos „Bigso“ pagaminamos produkcijos.
P. Sluckus teigė, kad būtent darbas su mažesniais klientais ir leidžia lietuviams išsiskirti iš pigią produkciją siūlančių kinų.
„Jie turi kainos pranašumą. Vienintelis būdas su jais konkuruoti – kokybė ir lankstumas: mokėjimas pagaminti mažą užsakymą, pagaminti jį laiku“, - kalbėjo pašnekovas.
Nepripažįsta premijų
Viena iš stipriai gamybą pakeitusių Lietuvoje veikiančios bendrovės investicijų – prieš porą metų pradėta diegti „Lean“ sistema.
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektui gauta 17 377 eurų (prašyta 31 858,2 eurų).
„Nuo pat 2002 m. gaminome, tobulėjome, bet ateina laikas, kai sustoji ir nebežinai, ką daryti savo jėgomis. Kreipėmės į konsultantus, prašėme paramos“, - pasakojo Šiauliuose įsikūrusios gamyklos vadovas.
Pasak P. Sluckaus, prieš įvedant naują vadybos sistemą įmonėje buvo žiūrima, kad darbuotojai dirbtų greitai, tačiau nebuvo atkreipiamas dėmesys į galutinį vertės kūrimą.
„Darydavome daug, bet ruošinių, o dienos pabaigoje tai nėra supakuota produkcija. Pamatėme, kad prikuriame daug atsargų, bet nesukuriame pridėtinės vertės“, - kalbėjo jis.
Persiorientavimas į standartizavimą įmonei padėjo darbo našumą pakelti 10-15 proc.
“Pavyzdžiui, turime nebe penkias atskiras operacijas, o vieną liniją, kur darbas suskaičiuotas sekundėmis ir visi operatoriai yra apkrauti vienodu krūviu, o linijos pabaigoje – turime galutinį, supakuotą produktą“, - pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, įdiegta nauja vadybos sistema leido pamatyti, kur slypėjo problemos, jas įvardyti ir pradėti spręsti.
P. Sluckus teigė, kad jei prieš įdiegiant naują sistemą naują linijos operatorių užtrukdavo apmokyti tris mėnesius, dabar tereikia – vieno.
Vis dėlto Šiaulių gamyklos vadovas tiki, kad efektyvinti veiklą, siūlyti problemų sprendimų būdus yra darbuotojo darbo dalis, todėl jokiomis papildomomis finansinėmis priemonėmis jie nėra skatinami.
„Dėl skatinimo pinigais esame nusiteikę neigiamai, nes jei tai – tavo darbas, kodėl turėtum gauti dar papildomą paskatinimą. Kaip motyvuojame darbuotojus? Dažnai sulaukiu šito klausimo, bet nesuprantu. Tai yra kasdienis darbuotojų darbas – ieškoti problemų ir jas spręsti“, - kalbėjo P. Sluckus.
