Klausiamas, kas blogo nutiktų, jei išsipildytų pesimistinis Graikijos ateities scenarijus, G. Nausėda optimizmo neprarado.
„Kad ir koks scenarijus įvyks, esu įsitikinęs, kad graikai toliau gyvens laimingai ir mėgausis gyvenimu“, - į DELFI skaitytojo klausimą atsakė jis.
G. Nausėda suabejojo ir Graikijos ekonomikos sunkumų įtaka Lietuvai ir priminė, kad glaudžiausius ekonominius ryšius su Graikija palaiko Kipras, Bulgarija, Rumunija, tad kitoms šalims įtaka būtų mažesnė.
Visgi, trumpuoju laikotarpiu nesėkminga Graikijos krizės baigtis galėtų būti naudinga, nes paskatintų eksportą.
G. Nausėdos buvo klausiama ir kiek Lietuvai tektų prisidėti, jei šalį būtų nuspręsta gelbėti. Ekonomistas priminė, kad vienas gelbėjimo įrankių - Europos stabilumo mechanizmas (ESM).
DELFI primena, kad Lietuva prie ESM prisijungė šiemet vasarį, kai sumokėjo pirmąjį įnašą - 65,44 mln. eurų. Iš viso per penkerius metus šalis į ESM sumokės 327,2 mln. eurų, kasmet mokėdama po 65,44 mln. eurų. Po 2027 metų Lietuva turės sumokėti dar vieną įnašą - 159,4 mln. eurų.
Tačiau Lietuva netapo 2010 metais įkurto laikinojo krizių valdymo fondo, Europos finansų stabilumo fondo (EFSF), kuris atsakingas už Airijos, Portugalijos ir Graikijos finansinės paramos programas, nare.
Europos stabilumo mechanizmas – pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondas. Jis sukurtas po to, kai ES 2008-2010 metais ištiko ekonominė krizė. 2010 metais nuspręsta, kad euro zonos nares bus galima gelbėti beveik 500 mlrd. eurų siekiančiu fondu.
G. Nausėda įžvalgomis apie Lietuvos makroekonomikos raidą dalijosi tiesioginės DELFI TV konferencijos metu, o vėliau atsakė į tuos skaitytojų klausimus, kuriems nepakako laiko tiesioginio eterio metu.
