Graikijai strimgalviais lekiant link įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutų fondui (TVF) nevykdymo bei dar didesnės suirutės po savaitgalio, kai nutrūko derybos su skolintojais, A.Merkel pareiškė taip: „ jeigu gebėjimas rasti kompromisų prarastas, prarasta ir Europa“.
Tačiau ji pabrėžė, kad „būtina kovoti už“ Europos principus, nes priešingu atvejų jos įvaizdis blogės.
Anot A, Merkel, „galbūt mes galėtume kuriam laikui jiems pasiduoti, galbūt galėtime pasakyti „nusileiskime šį kartą“.
„Tačiau aš sakau: vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu tai pakenktų mums. Pakenktų tuo, kad mes (Europa) nebebūtume svarbūs pasauliui, kad mūsų vienybė išnyktų“, – pridūrė kanclerė.
„Štai kodėl mums vėl ir vėl reikia gebėti priimti kompromisus ir laikytis principų Europoje“, – nurodė A.Merkel prieš skubų susitikimą su savo partijos lyderiais ir parlamentinių grupių vadovais aptarti Graikijos krizės.
A.Merkel padėkojo Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaeuble už jo pastangas „dieną ir naktį“ ieškoti kompromisų ir susilaukė iš delegatų ilgai trukusių plojimų suvažiavime Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) 70-mečiu paminėti.
„Vėl ir vėl mes girdime klausimą: „gal galime tik kartą, nesilaikyti savo principų?“ Ir čia turime atsakyti: „Ne, negalime“... Štai kodėl mes norime, kad Europa iš šios krizės išeitų stipresnė negu buvo prieš krizę“, – kalbėjo A.Merkel.
A. Merkel pirmadienį taip pat pasakė, kad bet kokios naujos derybos su Graikija apie jos skolų krizę galėtų vykti po būsimo referendumo, kuriame graikai tars savo žodį dėl reikalaujamų reformų.
„Jeigu Graikijos vyriausybė paprašys derybų, pavyzdžiui po referendumo (ateinantį sekmadienį), mes žinoma neatsisakytume“, – pasakė ji žurnalistams po susitikimo su savo partijos lyderiais ir parlamento nariais.
Kiek anksčiau jos atstovas spaudai sakė, kad A.Merkel pasirengusi kalbėtis su Graikijos ministru pirmininku Aleksu Cipru, nors derybos ir nutrūko.
„Suprantama, ji vis dar būtų nusiteikusi kalbėtis su ministru pirmininku Cipru, jei jis to norėtų“, – žurnalistams sakė Steffenas Seibertas.
Pasak jo, Vokietijos vyriausybė „tikrai padarė viską, ką galėjo, kad paskatintų susitarti Graikiją su tomis trijomis institucijomis“. Turėti omenyje tarptautiniai Graikijos kreditoriai.
„Kanclerė asmeniškai stengėsi, kad būtų tai pasiekta, kartu su Prancūzijos prezidentu Hollande“, – sakė St.Seibertas.
F. Hollande'as ir B. Obama sutarė kartu raginsią grįžti prie derybų su Graikija
Prancūzijos ir JAV prezidentai, Francois Hollande'as ir Barackas Obama pirmadienį telefonu sutarė suvienyti pastangas, kad būtų grįžta prie derybų su Graikija ir vėl mėginama spręsti skolų krizę.
„Jiedu sutarė suvienyti pastangas grįžimui prie derybų paskatinti, kad būtų greitai išspręsta krizė ir užtikrintas Graikijos stabilumas“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pranešime.
J. Dijsselbloemas: Graikijai durys vis dar atviros
Graikijai durys išlieka atviros, nors savaitgalį derybos dėl finansinės paramos ir nutrūko, pareiškė pirmadienį Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas, dar pridūręs, kad vis dar „įmanoma“ išvengti vadinamojo „Grexit“ – Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ar net Europos Sąjungos.
„Aš tebekartoju, durys vis dar atviros, nors kol kas galimybės ir laikas yra labai riboti“, – sakė euro zonos finansų ministrų grupės vadovas žurnalistams Hagoje.
Graikija strimgalviais lekia link įsipareigojimų Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutų fondui (TVF) nevykdymo, kuris gali ištikti antradienį, kai sueis skolų mokėjimo terminas; jai taip pat gresia pasitraukimas iš euro zonos, o derybos su skolintojais nutrūko šeštadienį.
Paklaustas, ar Graikija gali išvengti pasitraukimo iš euro zonos, vadinamojo „Grexit“, J.Dijsselbloemas atsakė: „tai vis dar įmanoma“.
Nusivylęs Graikijos atsisakymu tęsti derybas J.Dijsselbloemas pasakė, kad derybos buvo „apie Graikijos ateitį, ir nors derybos nebuvo baigtos, jie pasitraukė nuo (derybų) stalo“.
Labai tikėtina, kad Graikija antradienį nesugebės įmokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų; tai bus pirmas žingsnis keliu, kuris gali nuvesti prie išėjimo iš euro zonos.
Vyriausybė Atėnuose paskelbė, kad liepos 5 dieną bus referendumas, kuriame graikai pareikš savo žodį apie Graikijai siūlomas reformas, kurios būtinos norint gauti finansinę pagalbą.