"Graikijos tauta turi teisę nuspręsti, kokios ateities nori savo šaliai", - sakė F. Hollande'as žurnalistams po neeilinio ministrų kabineto posėdžio.
Jis pakartojo, kad Paryžius yra pasiruošęs sėsti prie derybų stalo su Graikijos valdžia ir mėginti rasti būdų, kurie užkirstų kelią finansinei katastrofai. Jis pastebėjo, kad abi šalys jau buvo beveik radusios sprendimą, kai staiga Atėnai nutraukė derybas.
Prancūzija lieka "visada prieinama" deryboms dėl galimo susitarimo, pabrėžė prezidentas.
"Šiandien susitarimą pasiekti vis dar įmanoma. Rytoj - tai priklausys nuo to, kokį atsakymą paskelbs graikai per referendumą", - sakė F. Hollande'as.
Jis mėgino sušvelninti susirūpinimą, esą graikiškas chaosas gali persimesti į Prancūziją, nes akcijų rinkos Europoje smunka, o labiausiai pažeidžiamų šalių skolinimosi kaina kyla.
"Šiandien Prancūzijos ekonomika stipri, daug stipresnė nei prieš ketverius metus, ir tikrai nėra pagrindo nerimauti", - patikino F. Hollande'as.
L. de Guindosas: susitarimas dėl Graikijos skolų gali būti pasiektas
Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas pirmadienį pareiškė tikįs, kad Graikijai pavyks susitarti su savo tarptautiniais kreditoriais iki antradienio vakaro, kai baigia galioti paramos programa. Apie tai informuoja "Eubusiness".
"Vis dar yra laiko, antroji Graikijos paramos programa baigia galioti antradienio vakare, o tai reiškia, kad mes vis dar turime 48 valandas, ir aš manau, kad derybos vis dar gali būti atnaujintos", - sakė jis radijui RNE.
"Neatmetu galimybės, kad susitarimas iki termino, tai yra antradienio vidurnakčio, gali būti pasiektas", - pridūrė jis.
Graikijoje akcijų birža uždaryta, taip pat nuspręsta savaitei uždaryti šalies bankus ir įvesti kapitalo kontrolės priemones.
Drastiškos priemonės buvo įvestos, siekiant apsaugoti Graikijos bankinę sistemą, kilus gyventojų panikai. Po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė nedidinsiąs skubios finansinės pagalbos teikimo Graikijos bankams, savaitgalį prie bankomatų driekėsi ilgos eilės, gyventojai, baimindamiesi, kad gali būti įvestos kapitalo kontrolės priemonės, masiškai bandė atsiimti pinigus.
Ispaniją taip pat drebino pasaulinė finansinė krizė, šaliai iš recesijos pavyko pasitraukti tik 2013 m. pabaigoje.
Šalies ekonomika pastaruosius septynis ketvirčius augo, nors nedarbo lygis išlieka aukštas, ties 23,8 proc. riba, - tai aukščiausias nedarbo lygis Europos Sąjungoje po Graikijos.
Kaip pastebėjo L. de Guindosas, ekonominė situacija Graikijoje ir Ispanijoje nelygintina.
"Padėtis Ispanijoje visiškai skirtinga, - sakė jis. - Mūsų šalies bankų situacija visiškai kitokia nei prieš trejus metus, tą patį galima pasakyti apie fiskalinį deficitą".
EK vadovas jaučiasi "išduotas" Graikijos
Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas-Claude Junckeris teigia besijaučiantis "išduotas" Graikijos parodyto "egoizmo" žlugusiose derybose dėl finansinės paramos. Apie tai praneša BBC.
Vykusioje naujienų konferencijoje pareigūnas pareiškė, kad Graikijos siūlymai buvo "pateikti per vėlai" ar "sąmoningai atidėti", o Graikijos gyventojams "turėtų būti išsakyta tiesa", kol deryboms dar atviri visi keliai.
Derybos žlugo dar penktadienį, todėl savaitgalį vyko įvairių dramatiškų sprendimų. Graikija netikėtai paskelbė rengianti netikėtą referendumą dėl šalies kreditorių pasiūlymo priėmimo arba atmetimo, taip pat savaitei uždaryti šalies bankai.
Derybos, anot J. C. Junckerio, tapo "pokerio žaidimu tarp melagių". Jis nurodo, kad jų metu "arba visi pralaimi, arba visi laimi".
Jis teigia, kad derybos nutrūko "vienašališkai" po Graikijos premjero Alexio Tsipraso, kai šia paskelbė apie liepos 5 d. skelbiamą referendumą.
EK vadovas teigia vis dar tikįs, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos negali būti tinkamu sprendimu; jis nurodo, kad jų pastarasis sprendimas rodo didesnį socialinį skaidrumą.
