Ministrai „atmetė pagalbos programos pratęsimą“ per Eurogrupės susitikimą Briuselyje, praėjus kelioms valandoms po to, kai Graikijos premjeras Alexis Tsipras paskelbė, kad liepos 5 dieną bus surengtas plebiscitas dėl skolintojų pasiūlymų, sakė šaltiniai.
J.Dijsselbloemas, Nyderlandų finansų ministras, sakė, kad euro zonos ministrai dar kartą susirinks, nedalyvaujant Graikijai, kad aptartų „pasekmes“ ir „parengtų viską, ką reikia užtikrinti, kad euro zonos stabilumas išliktų aukštame lygmenyje“.
Šis sprendimas didina tikimybę, kad Atėnai bankrutuos, neįstengdami grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino – birželio 30 dienos. Toks scenatijus gali vesti prie chaotiško Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir netgi iš Europos Sąjungos.
J. Dijsselbloemas šeštadienį pareiškė, kad „liūdnas“ Graikijos sprendimas surengti referendumą dėl jos finansinio gelbėjimo programos ateities užveria duris deryboms.
„Esu labai negatyviai nustebintas šiandieninio Graikijos vyriausybės sprendimo, – pareiškė Nyderlandų finansų ministras. – Graikų vyriausybė akivaizdžiai atmetė trijų institucijų deryboms pateiktus naujausius pasiūlymus... Ir šiuo negatyviu pagrindu ... pasiūlė referendumą su negatyviu patarimu Graikijos žmonėms“.
Komunikate pažymima, kad Graikija jam nepritarė.
Paskelbę šį pranešimą ministrai atnaujino diskusijas nedalyvaujant Graikijos delegacijai, tardamiesi dėl pasiruošimų galimam Graikijos bankrotui.
Graikija kalba apie „negrįžtamą“ žalą
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis šeštadienį perspėjo, kad euro zonos partnerių atsisakymas pratęsti dabartinę Atėnų finansinės pagalbos programą po birželio 30 dienos gali sukelti negrįžtamą žalą Europos Sąjungos vieningajai valiutai.
„Šiandieninis Eurogrupės atsisakymas palaikyti mūsų prašymą pratęsti tą susitarimą kelias dienas arba porą savaičių ... neabejotinai pakenks Eurogrupės – kaip demokratiškos sąjungos – patikimumui, ir labai bijau, kad ta žala bus negrįžtama“, – J. Varufakis sakė po susitikimo su euro zonos finansų ministrais.
Tačiau jis pridūrė, kad Graikija toliau stengiasi užsitikrinti finansinės pagalbos programos pratęsimą, nors euro zonos partneriai griežtai atsisakė tai padaryti ir pradėjo tartis dėl pasiruošimų galimam šalies bankrotui, nedalyvaujant Atėnų delegacijai.
„Šiuo gyvybiškai svarbiu momentu toliau kovojame dėl sutarties – iki paskutinės akimirkos. Nenoriu spekuliuoti dėl nesėkmės“, – žurnalistams sakė J. Varufakis.
Pasak jo, jeigu pavyktų užsitikrinti tokį susitarimą, jo vyriausybė, nusistačiusi prieš griežto taupymo politiką, „ragintų Graikijos žmones balsuoti „taip“ (ir pritarti skolintojų siūlomoms reformoms)“ per liepos 5 dieną vyksiantį referendumą, kurį Atėnai paskelbė penktadienį vėlai vakare.
Graikija „vienašališkai“ nutraukė derybas dėl finansinės pagalbos
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble šeštadienį pažymėjo, kad Atėnų sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos finansinio gelbėjimo programos ateities „vienašališkai“ užvėrė duris deryboms, per kurias siekta išspręsti jau penkis mėnesius besitęsiančią konfrontaciją su šalies tarptautiniais skolintojais.
„Graikijos vyriausybė, jeigu teisingai suprantu, vienašališkai užbaigė derybas“, – W.Schaeuble sakė atvykęs į derybas Briuselyje su kitais euro zonos finansų ministrais.
Suomija ragina svarstyti Graikijos pasitraukimą
Suomijos finansų ministras Alexander'as Stubbas šeštadienį perspėjo, kad Graikijos pareiškimas apie planuojamą referendumą priartina šalies pasitraukimo iš euro zonos scenarijų, jeigu žlugs derybos dėl Atėnų skolų.
Graikijos premjeras A. Tsipras penktadienį vėlai vakare kreipdamasis į tautą per televiziją paskelbė, kad liepos 5 dieną įvyks referendumas, kuriame bus balsuojama dėl derybų su šalies tarptautiniais skolintojais rezultatų.
Tokiu atveju Graikijos skolintojai turėtų penkioms dienoms pratęsti šalies finansinio gelbėjimo programą, arba Atėnai bankrutuotų, neįstengdami grąžinti pribrendusios skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) iki galutinio termino birželio 30-ąją. Tai tikriausiai vestų į chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos arba net iš Europos Sąjungos.
A.Stubbas sakė, kad „euro grupėje gana aiškiai sutarta, kad negalime pratęsti programos dabartiniu pavidalu“.
„Taigi, sakyčiau, kad „planas B“ tampa „planu A“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Graikijos pasitraukimo iš euro zonos scenarijų.
Suomijos finansų vadovas taip pat ragino šeštadienį Briuselyje susitiksiančius euro zonos kolegas apsvarstyti scenarijų, kaip Graikija galėtų atsisakyti ES vieningosios valiutos.
„Manau, vienintelė galimybė – kad mes apie tai diskutuotume, nes deryboms nėra pateikta nieko daugiau“, – sakė A.Stubbas.
Graikijos referendumas sukėlė sumaištį
Euro zonos finansų ministrai šeštadienį susirinko Briuselyje į dar vieną nepaprastąjį pasitarimą, kai netikėtas A. Tsipro raginimas surengti referendumą sukėlė sumaištį pastangose išgelbėti Atėnus nuo bankroto.
Gaikijos derybos su tarptautiniais skolintojais tęsiasi nuo sausio, kai A. Tsipro radikali kairioji partija pirmąkart atėjo į valdžią, žadėdama atsisakyti griežto taupymo politikos.
A. Tsipro gambitas padidino nerimą, kad ateinantį antradienį gali būti priversta pasiskelbti nemokia, o tai gali pastūmėti šalį pasitraukti iš euro zonos arba net sukelti pavojų visam Europos Sąjungos projektui.
„Žmonės turi nuspręsti laisvai, be jokio šantažo. ... Referendumas vyks liepos 5 dieną“, – A. Tsipras sakė kreipdamasis į tautą per televiziją penktadienį vėlai vakare.
Tas balsavimas vyktų praėjus penkioms dienoms po birželio 30-osios – galutinio termino, iki kurio Graikija privalo sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų. Atėnų pareigūnai sako negalėsiantys sumokėti tokios sumos, jeigu negaus lėšų iš ES skolintojų pagal finansinės pagalbos programą.
Žinia apie referendumą pribloškė Graikiją: pranešama, kad graikai puolė atsiimti iš sąskaitų savo santaupas, baimindamiesi galimo piniginių operacijų suvaržymo ir dar didesnio finansų chaoso per skolų krizę, besitęsiančią jau šešerius metus, iš kurių penkerius metus šalis buvo apimta recesijos.
Vokietijos vicekancleris Zigmaras Gabrielis, vienas pirmųjų pakomentavusių A. Tsipro pareiškimą, ragino Graikijos partnerius Europoje būti atvirus referendumo idėjai.
„Manau, mums vertėtų neatmesti pono Tsipro pasiūlymo daug negalvojus, – centro kairiųjų pažiūrų politikas, kuris yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel koalicijos partneris, sakė Vokietijos radijui. – Jeigu paaiškės, kad bus balsuojama dėl derybose pasiekto sprendinio, tuomet šiokios tokios prasmės esama.“
Graikijos tarptautiniai skolintojai penktadienį pasiūlė penkiems mėnesiams pratęsti Atėnų finansinio gelbėjimo programą ir skirti 12 mlrd. eurų, bet pabrėžė, kad šį savaitgalį būtina galutinai susitarti dėl reformų, kad būtų išvengta bankroto, jeigu Atėnai negrąžins skolos TVF.
A.Merkel, griežtosios linijos šalininkė, ragino Atėnus neatmesti „nepaprastai dosnaus“ pasiūlymo, pagal kurį Graikija užsitikrintų gyvybiškai svarbų finansavimą iki lapkričio 30 dienos, jeigu sutiktų imtis didelio masto reformos, kurioms iki šiol priešinosi.
„Šešis mėnesius graikų vyriausybė kovojo ..., kad rastų įgyvendinamą sprendinį, kuris gerbtų demokratiją“, – A. Tsipras sakė savo kreipimesi, transliuotame Graikijos televizijos.