Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas sako, kad yra darbuotojų, kurie nesusitvarko su savo finansais ir tai jiems kenkia, ypač, kai ieškoma naujo darbo.

„Tokių problemų iš tikrųjų yra, esu ir pats susidūręs, kai žmonės ateina dirbti ne tik įsiskolinę, bet reikia dar ir alimentus skaičiuoti. Jeigu skolų turintis žmogus įsidarbina įmonėje, bendrovei tai nepatogu, o apie žmogų iškart pablogėja ir kolegų nuomonė. Jei reikia mokėti į kokias septynias sąskaitas, kyla klausimas, ką galvoti apie žmogų - su tokia situacija buvau asmeniškai susidūręs“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, ne tiek svarbu, kiek reikia mokėti: net jei sumos nedidelės, kyla klausimų, kodėl žmogus mokėjimus pradelsė.

Danas Arlauskas

„Gali pagalvoti, kad žmogus – finansinis chuliganas, nes pradelstos skolos atrodo neatsakingai, o ir kolektyve pasklinda kalbos, ką jis tokio padarė, - dėstė D. Arlauskas. - Aišku, jei geras darbuotojas, tikrai nėra problemos paimti ir sumokėti, bet atsiranda nereikalinga įtampa. Pavyzdžiui, ateina jaunas nevedęs vaikinas ir iš jo algos reikia mokėti alimentus. Tada kyla klausimų, gal jis yra neištikimas arba nepareigingas darbuotojas? Aišku, alimentai dar nieko tokio, gali visiems pasitaikyti, bet kur kas geriau, kai žmogus pats susitvarko su savo finansais.“

Sigitas Besagirskas
Foto: DELFI / Audrius Solominas

„Darbuotojas, kuris skolingas penkioms lizingo bendrovėms ir dar neišsimoka kokio lizingo, tikrai nebus vertinamas palankiai. Darbdavys mano, kad toks žmogus visą energiją skirs asmeniniams rūpesčiams ir mažiau laiko darbui. Paprastai, kai žmogų kas nors slegia, jis apie tai nuolat galvoja, užuot mąstęs, ką naujo sukurti ir kaip pasiekti geresnių rezultatų“, - panašios nuomonės laikosi Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos departamento ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas.

Darbdavių pozicija aiški: geriausia, kai užtenka atsiskaityti su darbuotoju, o jis savo ruožtu susimoka už savo įsipareigojimus.

Kas tie skolininkai?

Paklausti, kas yra pradelstų skolų turintys darbuotojai, darbdavių atstovai vardija, kad dažniausiai tai – jauni žmonės.

Algimantas Akstinas

„Kol kas yra tekę girdėti pavienių atvejų, kai dirbti ateina prasiskolinę žmonės, bet reikia stebėti, kokius mastus ši situacija įgauna. Dažniausiai su tokiomis problemomis susiduria jauni žmonės, kurie nori turėti būstą, automobilį ir gerai atostogauti jau šiandien, o tai skatina skolintis ir galvoti, kad greitai pavyks pinigus uždirbti. Esu pastebėjęs, kad nepasvertas neatsakingumas – jaunesnės kartos bruožas, - kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Algimantas Akstinas. - Mes laukiame tam tikros bombos dėl greitų paskolų: mano supratimu, jų leista įsteigti per daug ir kreditai dalijami per lengvai.“

Dažniausiai pradelstų skolų turi žmonės iki 40-ies, komentavo ir D. Arlauskas.

„Vyresni žmonės yra apdairūs ir savo gyvenimą susitvarkę, užsidirbę, atsargūs. O jauni – maksimalistai. Visi moko, kad reikia gyventi skolon, nes visa JAV gyvena iš kredito, tai tokį mąstymo būdą tai ir suponavo“, - mano D. Arlauskas.

S. Besagirskas laikosi kiek kitokios pozicijos: skolininkų yra visokių.

„Vieno iš greitųjų kreditų bendrovės bendrasavininko esu klausęs, kas yra jų klientas ir man buvo pasakyta, kad daugiausiai tai – valstybinių institucijų darbuotojai, kuriems neužtenka pinigų kelioms dienoms iki atlyginimo. Mane tai labai nustebino, bet, manau, kad šių įmonių klientų yra labai daug ir įvairių“, - sakė jis.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, daugiausiai prasiskolinusių yra 25-36 m.: iš viso Lietuvoje pradelstų skolų turi 88 199 tokio amžiaus žmonės. Vidutinė pradelsta skola siekia 2 988 eurus.

Tačiau didžiausias skolas turi 37-43 m. amžiaus gyventojai: jų yra 44 288, bet vieno pradelsta vidutinė skola sudaro 5 865 eurus.

Iki 47 metų daugiau nei 60 proc. visų pradelsusių mokėti skolas yra vyrai, tačiau palaipsniui jų dalis mažėja. Nuo 66 m. vyrai sudaro tik 40 proc. visų pradelsusių skolas gyventojų.

Andrius Bogdanovičius

„Darbuotojų gyvenimo aprašymas ir pasirodymas darbo pokalbio metu apie kandidatą pasako ne viską. Pretendentai užimti tam tikras aukštas pareigas gali pasirodyti tinkamais darbo pokalbio metu, tačiau stokoti šioms pareigoms eiti svarbios finansinės drausmės“, - sako „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Pasak jo, darbdaviams pasidomėti kandidatų finansine drausme yra įprasta praktika Skandinavijoje, Vokietijoje.

„Ir Lietuvoje yra įmonių, kurios priimdamos į darbą prašo darbuotojų į darbo pokalbį atsinešti kredito istorijos ataskaitą. Pretendentai į pareigas, susijusias su įmonių valdymu, finansinėmis operacijomis, už gerą finansinės drausmės CV gali padidinti savo šansus atrankoje. Įsivaizduokite, jūs turite du lygiaverčius kandidatus. Kuriam patikėsite vadovavimą įmonei? Finansine prasme labai pareigingam ar vidutiniokui? Žinoma, darbdavys pirmenybę teiks pačiam geriausiam“, - mano pašnekovas.