Sąskaitų savininkų, kuriems buvo pritaikytos šios sankcijos, agentūros šaltiniai neatskleidė. Jų duomenimis, šiose sąskaitose Prancūzijoje įšaldyti „milijonai eurų“. Teismas patikėjo investicinio fondo „Hermitage Capital“, kuriame dirbo S. Magnitskis, įrodymais, kad sukčiai Europos bankuose saugojo neteisėtais būdais gautus pinigus, pažymima „Reuters“ pranešime.
Teisėjas Renaud Van Ruymbeke, vadovaujantis trijų tyrėjų grupei, analizuojančiai iš Rusijos išplukdytų pinigų plovimo schemas, priėmė sprendimą įšaldyti abejotinas lėšas, teigia „Reuters“.
Kitas agentūros šaltinis iš teismų srities nurodė, kad Prancūzijos pareigūnai sulaikė „rusų kilmės“ moterį, kuri gali būti susijusi su pinigų plovimo schemomis. Ji kol kas nėra oficialiai suimta, vyksta jos apklausa.
Šis tyrimas Prancūzijoje buvo pradėtas 2014 metais, kai fondas „Hermitage Capital“ iškėlė ieškinį. Jame buvo teigiama, kad į Prancūziją ir Liuksemburgą iš Rusijos nesąžiningais būdais, siekiant išplauti pinigus, buvo pervesta 230 mln. dolerių. Fondo teigimu, aferos schemą atskleidė S. Magnitskis. Tyrėjai savo ruožtu tyrė Prancūzijos San Tropezo mieste įregistruotą bendrovę, į kurios sąskaitas nuo 2008 iki 2013 metų buvo pervesta 16 mln. eurų.
Kaip tvirtina „Hermitage Capital“, S. Magnitskis nustatė, kad šioje sukčiavimo schemoje dalyvavo aukšti Rusijos vidaus reikalų ministerijos, mokesčių tarnybos ir teismų pareigūnai. Iškėlus minėtą ieškinį, S. Magnitskis buvo suimtas dėl kaltinimų vengus mokėti mokesčius ir 2009 metų lapkritį, būdamas 37 metų, paslaptingomis aplinkybėmis mirė kalėjime „Matroskaja tišina“.
Jo mirtis sukėlė didžiulį atgarsį tiek Rusijoje, tiek užsienyje, ir paskatino priimti vadinamą Magnitskio aktą, kuriame buvo paskelbtos sankcijos su juristo mirtimi susijusiems asmenims. Šis dokumentas buvo priimtas Jungtinėse Valstijose 2012 metų liepą. Į juodąjį sąrašą pateko Rusijos piliečiai, kurie, Vašingtono manymu, prisidėjo prie S. Magnitskio mirties.
Pačioje Rusijoje S. Magnitskio mirties byloje kaltinimai buvo pateikti tyrimų izoliatoriaus gydytojams, bet vienas iš jų – Dmitrijus Kratovas – buvo išteisintas, o Larisai Litvinovai kaltinimai buvo panaikinti dėl senaties termino.
Priminsime, kad birželio 17 dieną paaiškėjo, kad Prancūzija ir Belgija įšaldė Rusijos įmonių lėšas pagal buvusių „Jukos “ akcininkų ieškinį Nuolatiniame arbitražo teisme Hagoje. Rusijos oficialūs asmenys pareiškė apskųsiantys šį sprendimą ir pažymėjo, kad Maskva neketina mokėti jokių kompensacijų. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas priimtas priemones pavadino Vienos konvencijos pažeidimu. Birželio 19 dieną VTB vadovas Andrejus Kostinas, kiek anksčiau paskelbęs, kad Prancūzijoje buvo areštuotos Rusijos bendrovių ir diplomatinės misijos sąskaitos, atidarytos banke VTB, pranešė, kad sąskaitos buvo užblokuotos ir dar viename Prancūzijos banke – „VTB France“.
Nuolatinis arbitražo teismas Hagoje 2014 metų liepos 18 dieną priėmė sprendimą trijų įmonių, atstovaujančių buvusiems „Jukoms“ akcininkams, ieškinyje. Pagal šį nuosprendį Rusija buvo įpareigota Kipre registruotoms bendrovėms „Hulley Enterprises“ ir „Yukos Universal Limited“ sumokėti atitinkamai 39,9 mlrd. ir 1,85 mlrd. dolerių, o „Jukos“ pensijų fondui „Veteran Petroleum Ltd.“ – 8,2 mlrd. dolerių. Iš viso Maskva privalo išmokėti 50 mlrd. dolerių.
