Panevėžio rajone registruota statybų srityje dirbanti bendrovė „Audva“ nuo gegužės mėnesio įvairiose šalies vietose vykdomiems darbams pasikvietė daugiau nei 50 vienos Ukrainos įmonės statybininkų ir planuoja dar jų atsivežti. Tarptautinių krovinių gabenimo paslaugas teikianti įmonė „Gilota“ iš Kupiškio prie vilkikų vairo jau pasodino 7 ukrainiečius, ateityje ketina įdarbinti daugiau.
Kita tos srities Panevėžio apskrityje registruota įmonė įdarbino kelis baltarusius.
Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė sako, kad pernai per visus metus leidimai dirbti buvo išduoti 11 užsieniečių – restorano virėjams ir tolimųjų reisų vairuotojams. O šiemet iki birželio 21 dienos leidimai dirbti jau išduoti 64 užsieniečiams, iš jų 53 statybininkas. Jie yra komandiruoti į Lietuvą savo šalies įmonės, kurioje dirba.
Visi statybininkai darbuojasi Panevėžio rajone registruotoje bendrovėje „Audva“.
Jos vadovo Deivido Kripo teigimu, įmonė sudariusi sutartį su viena Ukrainos bendrove ir ji pati atrenka į Lietuvą komandiruojamus statybininkus, prisiima didelę dalį atsakomybės.
„Audva“ už ukrainiečių darbą atsiskaito su Ukrainos partneriais, o jie – su savo darbuotojais.
„Stengiamės, kad jų neskriaustų. Esame suinteresuoti, kad ukrainiečiai statybininkai būtų motyvuoti pas mus dirbti“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ tvirtino D. Kripas.
Pagal įstatymus, užsieniečiams mūsų darbdaviai negali mokėti mažesnio atlyginimo, negu moka pas save dirbantiems lietuviams, tačiau komandiruotėms darbuotojams šis reikalavimas netaikomas. Kiek jie gaus, priklauso nuo susitarimo su savu darbdaviu.
Pašnekovas neslėpė, kad darbo užmokesčio atžvilgiu samdyti ukrainiečius apsimoka. Kol kas jie užsirekomendavo kaip neblogi darbininkai.
Darbdavys giria vairuotojus
Maršrutu Vokietija–Prancūzija krovinius gabena septyni Ukrainos piliečiai, jie šiuo metu dirba „Gilotoje“. Šie žmonės yra šios bendrovės darbuotojai.
Įmonės vadovas Gintautas Mockus nemažai sugaišo laiko, kol gavo leidimą įdarbinti trečiosios šalies gyventojus, tačiau sako, kad vargas atsipirko. Jo tvirtinimu, bent jau kol kas ukrainiečiai dirba labai gerai. Vairuotojus „Gilotai“ atrinko viena Ukrainos įmonė.
„Norinčiųjų dirbti Lietuvoje ukrainiečių tolimųjų reisų vairuotojų labai daug. Pas mus pateko geriausi iš geriausių. Užsieniečiams buvo keliami gerokai didesni kvalifikacijos, patirties, kalbų mokėjimo ir kiti reikalavimai“, – pasakojo G. Mockus.
Bendrovė ukrainiečiams moka tokį pat atlyginimą kaip lietuviams – 60 eurų per dieną. Jeigu vairuotojas važiuoja visą mėnesį, atskaičius mokesčius, gauna 1800 eurų. Ukrainiečiai dirba pagal kitokį grafiką nei lietuviai. Tos šalies vairuotojai du mėnesius dirba, vieną ilsisi – grįžta į gimtinę pas šeimas. Lietuviai paprastai šešias savaites dirba ir tris ilsisi.
„Lietuvoje mūsų vairuotojai ukrainiečiai pasirodo tik kartą du per mėnesį, bet mokesčiai patenka į Lietuvos biudžetą“, – kalbėjo verslininkas.
G. Mockus tikino, kad mielai priimtų tautiečius, jei tik šie norėtų ir būtų motyvuoti dirbti tokį darbą.
Pasak jo, tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimai nemaži, tačiau darbas labai sunkus, atsakingas. Be to, ne visiems priimtina ilgokai atitrūkti nuo šeimos.
Ieškantiems gero uždarbio lietuviams, skirtingai nei trečiųjų šalių piliečiams, atvira Europos Sąjungos darbo rinka.
Užsieniečiai vairuotojai šioje įmonėje sudaro tik apie 10 procentų darbuotojų, tačiau ateityje jų gali padaugėti. G. Mockus planuoja įdarbinti daugiau ukrainiečių.
Įdarbinti užsieniečius sudėtinga
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė sakė, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje trūksta tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų. Be to, šiemet jau jaučiamas ir išaugęs statybos sektoriaus darbuotojų poreikis.
Įmonės, nerasdamos reikiamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje, tokių ieško užsienyje, dažniausiai – Ukrainoje ir Baltarusijoje. Statybos įmonėse dirbantys užsieniečiai užsienio firmų paprastai yra komandiruojami laikinai dirbti mūsų šalyje.
O transporto įmonės užsieniečius įdarbina pagal darbo sutartis, kai jie gauna leidimą.
Pernai buvo išduoti 5 tūkst. 382 leidimai užsieniečiams dirbti, iš jų – 4 tūkst. 638 dirbti Lietuvoje, 524 kitų šalių piliečiams buvo pratęsti leidimai.
Per šių metų sausio – gegužės mėnesius išduoti 2 tūkst. 527 leidimai užsieniečiams dirbti mūsų šalyje. Iš jų pagal darbo sutartis išduoti 2 tūkst. 109 leidimai, komandiruotiems darbuotojams – 322 leidimai ir 96 užsieniečiams pratęsti leidimai dirbti. Net 63 proc. visų leidimų buvo išduoti Ukrainos piliečiams, antri – baltarusiai, jie išduota 22 proc. leidimų, treti – Moldovos piliečiai: išduota 5 proc. leidimų. Kitų šalių gyventojams išduota vos 2 proc. leidimų.
Mūsų šalies darbdaviams nėra paprasta įdarbinti užsieniečius. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas, jeigu Lietuvoje darbdavys neranda specialisto, kuris atitiktų keliamus kvalifikacijos reikalavimus.
Darbdavys, norėdamas įdarbinti užsienietį, privalo įregistruoti laisvą darbo vietą teritorinėje darbo biržoje. Jeigu ši per mėnesį jam nesuranda reikiamo darbuotojo lietuvio, jis gali siekti leidimo įdarbinti užsienietį. Jeigu darbdavys planuoja per pusmetį įdarbinti daugiau negu penkis užsieniečius, darbo biržą privalo apie tai įspėti prieš tris mėnesius.
Komandiruojamiems užsieniečiams ši nuostata netaikoma.
Leidimus išduodančios institucijos surenka informaciją, kokia darbdavio finansinė padėtis – ar jis neturi skolų „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kt., ar pastaruoju metu nebuvo atleidęs darbuotojų.
Jeigu darbdaviai kviečiasi aukštos profesinės kvalifikacijos užsienietį, jam keliami specialūs reikalavimai, pavyzdžiui, dėl darbo patirties.
