VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vykdoma programa „Kurk Lietuvai“ į gimtinę nuo 2012 m. rudens priviliojo apie 60 jaunų profesionalų. 90 proc. vienerius metus Lietuvos institucijose pradirbusių lietuvių nusprendė nebevykti į svečias šalis, o pasilikti ir dirbti gimtinėje. Tačiau vos tris etapus turėjusi programa nebesulaukia pagalbos. Užsibaigęs 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos etapas klaustuką kelią daliai pradėtų, sėkmingų projektų.

Nori dirbti viešajame sektoriuje

Dar šių metų žiemą Norvegijoje jau dešimt metų gyvenanti Elena Archipovaitė pradėjo domėtis galimybe sudalyvauti programoje „Kurk Lietuvai“.

Mergina apie ją sužinojo internetu bei bendraudama su jau buvusiais programos dalyviais.

Norvegijoje įsikūrusi, bet po visą pasaulį (Uganda, Indija, Brazilija, Kenija) keliaujanti E. Archipovaitė dirba su specialiąja urbanistika – lūšnynų integracija į didmiesčius.

„Dirbu skirtingoms vyriausybėms ir norėtųsi grįžti bei atiduoti duoklę Lietuvai, kuri mane užaugino, į mane investavo. Manau, kad programa „Kurk Lietuvai“ yra galimybė grįžti pagal savo specialybę dirbti ir tarptautines žinias pritaikyti Lietuvoje“, - kalbėjo lietuvė.

Deja, pavasarį taip laukto kvietimo pateikti paraišką dėl dalyvavimo rudenį turėsiančioje prasidėti „Kurk Lietuvai“ programoje mergina taip ir nesulaukė.

„Sutinku žmonių, kurie taip pat domisi, laukia, kada bus paskelbta pradžia. Laukiame to stebuklo, kuris vis neateina. Manau, kad dėl to Lietuva praranda daug žmonių“, - tęsė pašnekovė.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, dar vienų metų programai, kurios metu 12 mėnesių Lietuvos institucijose dirbtų 20 profesionalų iš svečių šalių, reikalingi 1,1 mln. eurų. Dar 20 specialistų iš užsienio valstybių būtų įdarbinti savivaldybėse. 90 proc. visų lėšų skiriama profesionalų darbuotojų atlyginimams.

Ieško finansavimo galimybių

Ūkio ministerija teigia, kad programa „Kurk Lietuvai“ iki šiol buvo finansuojama Europos Sąjungos paramos lėšomis (priemonė „Asistentas-3”).

Kaip portalui DELFI komentavo Ūkio ministerija, finansavimas pagal ES paramos 2007-2013 m. periodo priemonę „Asistentas-3” baigiasi šių metų spalį.

„Ūkio ministerija ieško galimybių finansuoti šią programą. Taip pat dėl galimybės finansuoti programą „Kurk Lietuvai“ yra bendradarbiaujama ir diskutuojama su kitomis institucijomis, ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių“, - teigiama ministerijos atsiųstame komentare.

Ūkio ministerijos teigimu, „Kurk Lietuvai“ tėra vienas iš projektų, padedančių į Lietuvą pritraukti į užsienį išvykusių, jaunų lietuvių.

„Suprasdama emigravusio jaunimo sugrįžimo svarbą, pagal savo kompetenciją (ministerija - red.) viešina emigravusio jaunimo tarpe galimybę grįžti ir dirbti Lietuvoje. Kaip vieną iš viešinimo būdų galima paminėti Ūkio ministerijos atstovų dalyvavimą įvairiuose renginiuose, kuriuose tikslinė auditorija yra jaunimas (pavyzdžiui, dalyvavimas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime). Taip pat prie informacijos sklaidos prisideda ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“. Įstaigų atstovai, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, per vizitus pristato darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje“, - tvirtino ministerija. Teigiama, kad tiek Ūkio ministerija, tiek VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sudaro galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijuojantiems Lietuviams atlikti praktikas.

Pabrėžiama, kad prie jaunimo grįžimo į Lietuvą prisideda ir kitos institucijos – Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Australiją iškeitė į Lietuvą

Vienas iš sėkmingų programos „Kurk Lietuvai“ pavyzdžių – šiuo metu „Ernst & Young Baltic“ verslo konsultantu dirbantis Mantas Zegeris. Jaunas profesionalas saulėtą Australiją iškeitė į Lietuvos dangų.

Į Australiją M. Zegeris išvyko vos 10 metų kartu su mama. Į Lietuvą jaunuolis kartais atvažiuodavo vasaromis, kai čia buvo geri orai.

„Noras grįžti buvo, bet buvo sunku suvokti, kaip reikėtų grįžti. Atrodė, kad tai labai sudėtinga, bet mintis ir noras visada buvo. Galvojau, kaip čia padarius“, - pasakojo jis.

Baiginėdamas universitetą M. Zegeris atvyko į Lietuvą ir netikėtai sužinojo apie programą „Kurk Lietuvai“. Vaikinas užpildė dokumentus ir jam pavyko laimėti atranką. Kasmet programos atrankoje dalyvauja maždaug po 150 užsienyje gyvenančių lietuvių.

Per metus trunkančią programą M. Zegeriui teko padirbėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Ūkio ministerijoje bei VšĮ „Versli Lietuva“.

„Viskas buvo kitaip, nei įprasta Australijoje. Požiūris į darbą, didelis biurokratizmas, mažai atsakomybės iš darbuotojo. Galėtų būti daugiau galvojama, kaip motyvuoti darbuotojus, kaip juos uždegti darbu“, - savo užsidegimą pasidalinti užsienyje gauta patirtimi atskleidė pašnekovas.

Pasibaigus programai lietuvis grįžo keturiems mėnesiams į Australiją, užsidirbo pinigų ir vėl grįžo į Lietuvą pradėti verslo renovacijos srityje su tėčiu. Nepavykus pirmajam bandymui M. Zegeris vėl mąstė ką daryti: grįžti į Australiją ar visgi likti Lietuvoje.

„Nusprendžiau pasilikti“, - prisipažino lietuvis. Buvęs Australijos gyventojas susirado darbą „Ernst & Young Baltic“ kompanijoje ir šiuo metu tikina dirbantis būtent tą darbą, kokio visą laiką ir norėjo.

Nežada išvažiuoti

Šiuo metu asociacijos „Infobalt“ vykdančiuoju vadovu dirbantis Paulius Vertelka buvo tarp pirmųjų lietuvių, išbandžiusių programą „Kurk Lietuvoje“.

Jaunas profesionalas iki 2012 m. vasaros devynerius metus gyveno JAV ir būtent tą vasarą planavo praleisti Lietuvoje, galbūt čia atlikti praktiką.

„Atskridęs sužinojau apie programą ir pabandžiau joje sudalyvauti. Patekau. Iš džiaugsmo teko pasikeisti lėktuvo bilietą ir taip nebeišskridau atgal“, - džiaugėsi P. Vertelka.

Per metus programoje „Kurk Lietuvai“ vaikinas dirbo VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje. Pasibaigus programai jis buvo pakviestas likti dirbti VšĮ „Investuok Lietuvoje“.

„Jei ne ta programa, kažin, ar būčiau likęs. Nes buvau grįžęs į Lietuvą, patenkinau savo smalsumą, bet programa man pasiūlė pakankamai aiškių iššūkių, subūrė bendraminčius iš užsienio, kurie nori kurti Lietuvai. Pamačiau, kad patiko dirbti, o dar ir pasiūlė likti, taip pradėjau įsitvirtinti Lietuvoje“, - kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar dar turi planų grįžti į JAV, P. Vertelka teigė, kad Amerikoje likusi šeima, tačiau jis pasiryžęs likti gimtinėje: „Kol kas tendencija aiški – lieku čia ir nežadu atsitraukti“.

Ūkio ministerijos duomenimis, iki šiol programai “Kurk Lietuvai” įgyvendinti buvo skirta 1,8 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (279)