Nuo 2016 m. keisis ir pačios įmonių finansinės ataskaitos. Viso šio bruzdesio priežastis – naujos ES direktyvos, reglamentuojančios apskaitą ir atskaitomybę, nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje. Europos Sąjungos siekis gerinti verslo sąlygas mažinant administracinę naštą bei paprastinant įvairius reikalavimus kartojamas jau seniai.
Prieš kelerius metus vyko Europos valstybių apklausa – ar nereikėtų iš viso atsisakyti prievolės ypač mažoms (mikro) įmonėms rengti finansines ataskaitas. Skaičiuojama, kad vidutiniškai dėl to kiekviena įmonė kasmet galėtų sutaupyti apie du tūkstančius eurų. Dauguma apklaustųjų nepalaikė šios iniciatyvos. Tad prievolė rengti finansines ataskaitas išliko. Tačiau imtasi paprastinti pačias finansines ataskaitas.
Lietuvos vyriausybei rengiant naujo Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektą, jame nebuvo išskirti mikro įmonių kategorijos. Mat, pagal ES direktyvoje nustatytus rodiklius, šiai kategorijai tektų priskirti daugiau, kaip 80 proc. veikiančių įmonių. Tačiau Seimo nuomonė buvo kita, ir galutinėje įstatymo redakcijoje tokia įmonių kategorija visgi atsirado.
Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, labai mažoms (mikro) įmonėms priskirtinos tos, kurių bent du rodikliai 2016 m. pabaigoje neviršys šių dydžių:
1) balanse nurodyta turto vertė – 350 000 Eur;
2) metinės pardavimo grynosios pajamos – 700 000 Eur;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 10 asmenų.
Įmonės, pagal savo faktinius rodiklius turinčios teisę rengti labai mažų (mikro) įmonių lakoniškas finansines ataskaitas, savanoriškai galės pildyti išsamesnes finansines ataskaitas. Tik šiuo atveju teks rinktis visą finansinių ataskaitų rinkinį. Neleidžiama pakeisti tik atskiras ataskaitas.
Kaip nuo 2016 metų atrodys absoliučios daugumos lietuviškų įmonių finansinės ataskaitos?
Vietoje dabar šių įmonių rengiamų keturių skirtingų finansinių ataskaitų, nuo 2016 metų liks tik dvi: balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Net aiškinamasis raštas joms bus neprivalomas.
Pagal paskelbtus finansinių ataskaitų projektus, mikro įmonių rengiamą trumpą balansą sudarys 8 eilutės. Tačiau pusė jų dažniausiai bus „nulinės“. Tad keturių skaičių ataskaita menkai kuo bus panaši į vieną svarbiausių finansinių ataskaitų, skirtų atskleisti įmonės valdomą turtą, prisiimtus įsipareigojimus bei finansinę būklę.
Ne ką daugiau informacijos pateiks ir antroji finansinė ataskaita – trumpa pelno (nuostolių) ataskaita. Finansinių ataskaitų trumpinimas turėtų reikšti paprastesnį jų sudarymą.
Tačiau dėl to pati buhalterinė apskaita tikrai nesupaprastės ir buhalterių darbas nepalengvės. Mokesčių deklaracijoms parengti, statistinėms ataskaitoms užpildyti, jau nekalbant apie pačios įmonės informacinius poreikius, reikia žymiai išsamesnės informacijos.
Todėl buhalterinė apskaita išliks tokia, kokia buvo. O tokių įmonių buhalteriams gali tekti kartu rengti ir išplėstines finansinių ataskaitų formas. Bankų, lizingo bendrovių tikrai netenkins ypač trumpos finansinės ataskaitos.
Šiuo metu yra paskelbti būsimųjų finansinių ataskaitų projektai. Lyginant su dabartine balanso forma, naujoje išskirti keli nauji straipsniai: ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos; sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos. Taip pat, atskirai bus rodomi ir atidėjiniai – įsipareigojimų rūšis, kurių suma arba padengimo laikas neapibrėžti.
Ateinančių laikotarpių pajamoms ir sąnaudoms – tai išankstiniai apmokėjimai už tam tikro laikotarpio tęstines paslaugas. Sukauptos pajamos ir sąnaudos – tai suteiktų, bet dar neapmokėtų tęstinio pobūdžio paslaugų suma.
Mikro įmonių pelno (nuostolių) ataskaita nuo didesnių įmonių analogiškos ataskaitos skirsis ne tik straipsnių skaičiumi, bet ir pačios ataskaitos formatu. ES apskaitos direktyva numato du alternatyvius pelno (nuostolių) ataskaitos formatus. Vienas jų – kai pajamos ir sąnaudos ataskaitoje grupuojamos pagal įmonės vykdomas veiklas: pagrindinę veiklą, kitą veiklą, finansinę ir investicinę veiklą, ypatinguosius straipsnius. Šio formato ataskaitas Lietuvos įmonės rengia jau daugiau kaip du dešimtmečius.
Kita galima forma – pajamų ir sąnaudų grupavimas pagal jų pobūdį. Iš pradžių išvardijamos visos pajamų rūšys, po jų – sąnaudų rūšys (pavyzdžiui, darbo apmokėjimo sąnaudos, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos ir kt.). Būtent mikro įmonėms numatyta rengti šio formato pelno (nuostolių) ataskaitas. Abu šie ataskaitų formatai turi savų privalumų ir trūkumų.
Tačiau svarbu tai, kad ataskaitos formatų skirtumai apsunkins perėjimą iš vienos įmonių kategorijos į kitą. Kai įmonei augant ji nebetenkins mikro įmonės reikalavimų. Todėl mikro įmonėms reikia gerai pagalvoti ar verta rinktis ypač trumpą finansinių ataskaitų rinkinį, ar geriau rengti šiek tiek išsamesnį finansinių ataskaitų rinkinį, numatytas mažoms įmonėms.
