Trečiadienį, birželio 17 d., Vilniaus miesto tarybos posėdyje bus pateiktas ekspertų sąrašas, kuriuos siūloma paskirti į Turto valdymo darbo grupę.

Į naujai sudaromą grupę kviečiamas Vladas Algirdas Bumelis (UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas), Chrisas Butleris (Britų prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas), Alfredas Chmieliauskas (ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius), Asta Grabinskė („Aviva Lietuva“ generalinė direktorė), Nerijus Mačiulis („Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas), Daumantas Mockus (investicinio banko „RBC Capital Markets“ viceprezidentaas), Raimundas Petrauskas („Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius).

Darbo grupei bus pavesta teikti pasiūlymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo.

Vienas iš siūlomų darbo grupei ekspertų D. Mockus teigė, kad tik dabar pradeda gilintis į Vilniaus miestų savivaldybių situaciją, tačiau iš turimų duomenų jam jau kyla svarbių klausimų.

„Nuomonės dar neturiu ir ją susiformuosiu gavęs visą informaciją, bet aš turiu keletą klausimų, kurių jau norėčiau klausti, kad susidaryčiau išvadas. Pavyzdžiui, vienas didžiausių – koks šitų (savivaldybės – red.) įmonių yra finansinis įsiskolinimas tretiems asmenims. Mes matome turto vertę, turto grąžą, bet potencialiai tai tik aisbergo viršūnė, nes įmonės gali turėti labai didelių įsiskolinimų – ne vien bankams, bet ir kitoms savivaldybių įmonėms ir savivaldybei. Reikėtų žiūrėti, kaip tai nulemia jų riziką ir daro įtaką jų turto vertinimui“, - paminėjo ekspertas.

A. Chmieliauskas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie savivaldybės įmones reikia nepamiršti, kad daugumos jų nauda matuojama ne finansiniais rodikliais, o viešuoju gėriu.

„Visa problema iš to ir yra: sunku pamatuoti, kas tai yra. Turime finansinius rezultatus, bet ne tai – esmė“, - kalbėjo jis. A. Chmieliauskas pabrėžė, kad yra tokių įstaigų, kurios visame pasaulyje negeneruoja valstybei ar savivaldybei pelno, tačiau yra ir tokių įmonių, kurioms bent keliamas tikslas negeneruoti nuostolių.

„Ir yra tokių įmonių, kurios tikrai neša pelną, tačiau jos yra dažniausiai tokios, kurių dėka išlaikomos kitos sritys.

Vilniaus miesto savivaldybė pasiryžusi keisti savivaldybės valdomų įmonių struktūrą. Norima, kad įmonių valdyboje būtų nepriklausomi nariai. Siekiama, kad valdant savivaldybės įmones neliktų politinių spaudimo priimant sprendimus.

„Kai rinkausi, kas turi būti šioje grupėje, be profesionalumo ir nepriekaištingos reputacijos buvo išrinkta grupė, kur žmonės būtų ne vienodi, o iš skirtingų sričių – investicinės bankininkystės, akademinio pasaulio, makroekonomikos, apskaitos, finansų, auditų srities, valdymo inovacijų“, - savo pasirinkimą komentavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

DELFI primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė valdo 13 įmonių.

„Savivaldybė sieks pertvarkydama įmones, kad jos taptų efektyviomis. Mes puikiai suprantame, kad nemaža dalis šių įmonių tenkina viešąjį interesą. Jų įkainių nustatymas yra labai jautrus dalykas. Didelė dalis viešųjų paslaugų labai svarbios visuomenei, todėl jų įkainiai reguliuojami, tačiau dalis įmonių nėra vien tenkinančios viešą interesą reguliuojamais įkainiais, tai mūsų tikslas, kad įmonių modelis taptų toks, kad tenkindamos viešąjį interesą, jos teiktų vilniečiams ir miesto svečiams aukščiausios kokybės paslaugas ir jas teiktų ekonomiškai pagrįstomis, teisingomis kainomis, kad įmonės veikla atsipirktų“, - komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Pasak jos, kad įmonės veikla atsipirktų, o kainos būtų teisingos šiuo metu vykdomas savivaldybės įmonių veiklos vertinimas.

„Kalbant apie šias įmones suprantama, kad įmonės negali staiga pradėti trykšti pelnais, jei jų įkainiai reguliuojami. Tačiau įmonės turi taip valdyti kaštus ir turėti aiškų strateginį ir metų planą, kad jų veikla nebūtų nuostolinga, organizacinė struktūra būtų optimali ir įkainiai būtų optimalūs“, - kalbėjo savivaldybės atstovė.