Tyrimas: ką Lietuvos gyventojai daro bijodami karo

Lietuvos gyventojai, anksčiau visiškai nejautę karo baimės, dabar dėl jos nerimauja ir kai kurie jau ėmėsi veiksmų.

Aktyviai savo baimes mėginantys įveikti žmonės dažniausiai rinkosi labiau taupyti pinigus, kaupti maisto ir degalų atsargas. Tokių žmonių iš viso – 9,3 proc. Dar beveik 6 procentai ėmė galvoti arba susiruošė dirbti užsienyje, svarsto apie vaikų mokslus svetur arba būsto įsigijimą kitoje šalyje.

Tai parodė reprezentatyvus tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu.

„Taupyti pinigus, kaupti maisto atsargas bei degalus dažniau linkę vyresnio amžiaus atstovai“, - pastebi tyrėjai.

Kodėl vieni reaguoja, kiti – ne

Specialistai komentuoja, kad žmonių reakcija į baimes yra normalus, bet palyginti retas dalykas.

„Vyresnio amžiaus žmonės informaciją apie galimas grėsmes vertina kaip įspėjimą, kad bus blogai. Tada jie šią informaciją bando susieti su tuo, ką žino, prisimena, kaip blogai yra buvę anksčiau. Veikiausiai, paskutinis ryškesnis blogumas buvo blokados laikai 1990-aisiais, tada akivaizdžiai trūko kuro. Papildomai žmonės pagalvoja apie tai, kad gali trūkti ir maisto, dėl to ima šiek tiek kaupti“, - komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto bendrosios psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas.

Tačiau psichologo vertinimu, šiuo atveju kaupiančiųjų procentas nėra didelis, o ir kaupimo mastas – neesminis.

„Nors poveikį pajuto 14 proc. apklaustųjų, dar klausimas, kaip jų elgesys paveikė prekybininkus. Esmė yra ne ką žmonės sako, o ką daro, nes kurą ir maistą pirko vienaženklis skaičius žmonių, o dauguma pajutusių grėsmę nedarė nieko arba pagalvojo, ką darytų. Vadinasi, šalies ir visuomenės apskritai ši grėsmė nepaveikė“, - dėstė pašnekovas.

Paaiškindamas, kodėl į grėsmę nereagavo daugumą apklaustųjų, V. Legkauskas vardija kelias priežastis.

„Pirma, žmonės nepatikėjo grėsmės realumu, nes ne tam mes stojome į NATO, ir su tokia situacija nebuvo susidūrę. Antra, žmonės suprato, kad, jei jau grėsmę matai kaip realią, ruošti reikia viską arba nieko, nes dalinis sprendimas kažko nusipirkti nepadės. Imtis pilnos apimties priemonių būtų nepaprastai brangu, nes žmogus turbūt išvyktų iš šalies, o tai reikš, kad jo gyvenimas Lietuvoje visiškai griūva ir kitur jį reikia kurti iš naujo“, - apibendrino V. Legkauskas.

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius primena, kad bendrovė didesnius prekių pardavimus fiksavo tik tuomet, kai prasidėjo Ukrainos konfliktas.

„Tuomet buvo perkama daugiau bakalėjos prekių. Tai, kad žmonės jaučia grėsmę, rodo ir mūsų tyrimai, gyventojai bijo karo, bet dabar vartojime pokyčių praktiškai nėra“, - konstatavo jis.

Pasak jo, gyventojus veikia žinios apie karą ir pavojus, sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę ir kita informacija, tačiau reaguojama ne veiksmais.

„Žmonės reaguoja į tokią baimę ją įvardydami, nes anksčiau karo baimės nefiksavome. Visgi, ji nėra pati didžiausia Lietuvoje, nes labiausiai susirūpinimą gyventojams kelia jų sveikata. Ši baimė Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje ėmė augti besibaigiant ekonominiam sunkmečiui. Aš tai vadinu perdegimo sindromu, nes žmonės atsisuko į save ir darbo nebevadina svarbiausiu dalyku savo gyvenime. Tačiau nebūtinai rūpestis sukuria veiksmą. Matome, kad daug kalbama apie ekologiją, sveiką gyvenseną, bet šių produktų pardavimai yra minimalūs“, - apibendrino A. Urbonavičius.

Kartu, pasak jo, nepakito ir labiausiai paplitusių rusiškų bei ukrainietiškų prekių vartojimas pagal jų kilmės šalį: kaip buvo perkami, taip ir iki šiol perkami ukrainietiški saldėsiai ir stiprieji rusiški gėrimai.