Darbuotojai tą tikrai daro nuolat, nes alternatyva keisti darbą visuomet egzistuoja. Ypač tie, kurie turi neišsakytų nusivylimų, neišsipildžiusių karjeros planų ar tiesiog jaučiasi „ne savo kėdėje“ – anksčiau ar vėliau jie būtinai priims sprendimą išeiti iš darbo ir vasaros atostogos yra vienas iš veiksnių, galinčių šį sprendimą paspartinti. Be to, ramiai, be emocijų ir išorinių įtakų priimtas spendimas bus tik tvirtesnis. Ar panašios mintys vasarą apninka ir amžinai laiko neturinčius vadovus? Pripažinkime, retai. Dažniau apie tai susimąstoma darbuotojui jau pranešus apie savo sprendimą arba desperatiškai bandant jį sulaikyti.
Kai investicijos virsta kompensacijomis...
Deja, nemažai vadovų Lietuvoje laikosi nuostatos, kad nepakeičiamų žmonių nėra – net ir geriausias darbuotojas savo išėjimu nesugriaus patikimą verslo modelį turinčios įmonės. Ką jau kalbėti apie tarptautinį verslą, kur dirba tūkstančiai. Nors mūsų draudimo grupėje darbuotojų kaita tikrai nėra didelė, net ir čia ji egzistuoja kaip neišvengiamas faktorius.
Ir visgi, lietuviškame versle tendencija tokia: kuo daugiau įmonėje darbuotojų, tuo daugiau ir labiau organizuotai ji investuoja į darbuotojų nutekėjimo prevenciją. Kas verčia tą daryti žinomas įmones su puikia reputacija, didesniais žmogiškaisiais resursais ar net pripažintas geidžiamiausiais darbdaviais? Mes draudimo versle nesame linkę tikėti prielaidomis. Verčiau paskaičiuokime.
Įsivaizduokite darbuotoją, gaunantį vidutinį darbo užmokestį. Jis nėra kažkuo ypatingas ar išsiskiriantis iš kitų kolegų, tiesiog nuoširdžiai dirbantis savo darbą ir jau tvirtai apsisprendęs, kad pirmą atlyginimą po atostogų jis gaus naujoje darbovietėje. Nėra taip, kad jam išėjus čia pat pasirodys naujas darbuotojas, galintis tą pačią akimirką jį pakeisti visu pajėgumu. Atvirkščiai, prasideda darbuotojo kaitos procesas, kurio kiekvienas etapas kainuoja pinigus.
Versle kainuoja ir negauta nauda
Pirmiausia, kažkas turi perimti darbuotojo pradėtus ar einamuosius darbus ir tam kažkam reikia mokėti atlyginimą arba priedą. Paprastai, tai trunka bent jau mėnesį. Derėtų iš karto įvertinti, kad įmonė maždaug pusmetį negaus ekonominės naudos iš buvusio darbuotojo įdirbio – tai suplanuotos pajamos, kurios yra didesnės už darbuotojo atlyginimą. Intensyvi naujo darbuotojo paieška – sėkmės atveju – kainuoja du mėnesius įmonės personalo skyriaus arba išorinių specialistų darbo. Kol vyksta paieška, įmonė beveik tris mėnesius negauna naudos iš trūkstamo specialisto know-how. Sutikite, kad pavaduojantis asmuo neturės visų tinkamų žinių, įgūdžių ir profesionalumo.
Darbdavio išlaidos nesibaigia net ir įdarbinus naują kolegą. Skaičiuojama, kad naujo darbuotojo apmokymas vidutiniškai užtrunka pusmetį. Tik tada darbuotojas gali dirbti taip pat efektyviai, kaip ankstesnis. Patyręs vadovas įvertins ir tai, kad į ankstesnio darbuotojo žinias bei pasirengimą buvo investuota tiek pat.
Jeigu viską, kas buvo išvardinta – negautą naudą, sugaištą laiką, įdėtą darbą – išreikštume tam reikalingais vidutiniais jo pareigybės mėnesio darbo užmokesčiais, mokamą atlyginimą reikėtų dauginti bent jau iš 4. Apskritai darbuotojo pakeitimas, priklausomai nuo pareigybės sudėtingumo, įmonei kainuoja nuo 4 iki 12 mėnesinių darbo užmokesčių, taigi, paskaičiuokite patys – atsisveikinimo su bet kuriuo darbuotoju kaina įmonei yra didelė, tačiau neišvengiama.
Motyvuoti – tik svarbiausiais dalykais gyvenime
Šalia senos tiesos apie neva nepakeičiamus darbuotojus, egzistuoja dar vienas vadovų įsitikinimas – esą kokias sąlygas darbuotojui besudarytum, po metų jas vėl reikės gerinti. Iš dalies tai yra tiesa, bet investuoti į darbuotojų motyvaciją vis vien reikia. Esu įsitikinęs, kad tai yra veiksnys, leidžiantis geriausiems rinkoje susirasti geriausius. Būtent susirasti, o ne nupirkti, nes motyvuoja tik tie dalykai, kurie kelia norą dirbti konkretų darbą. Taigi, darbuotojui jau apsisprendus išeiti ir pasiūlytas didesnis atlyginimas bus tik laikina paskata likti.
Geri darbdaviai pirmiausia stengiasi pamatyti, kokie yra darbuotojų prioritetai. Jeigu kolektyvas jaunas ir ištroškęs karjeros iššūkių – juos uždegs mokymai. Jeigu tai šiek tiek vyresni, šeimas sukūrę žmonės – vienas populiariausių sprendimų yra sveikatos draudimas. Didžiąją dalį apdraustųjų sveikatos draudimu sudaro būtent įmonių darbuotojai. Praėjusiais metais vien ERGO Lietuvoje fiksavo daugiau nei 30 proc. išaugusią sveikatos draudimo paklausą.
Tiesa ta, kad stebuklus daro ne milijonai eurų, o paprasti, žmonėms svarbūs dalykai – jie realiai didina darbuotojų lojalumą ir leidžia įmonėms sutaupyti milijonus eurų. Pavyzdžiui, jeigu galimybė nemokamai rūpintis savo sveikata arba gauti kitas paslaugas suteikia žmogui saugumo jausmą – tai daugiau nei solidus priedas prie atlyginimo.