Audito, konsultacijų ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Rimess“ atliktas tyrimas atskleidė, jog šių metų pirmą ketvirtį verslininkų, Lietuvos ekonomines perspektyvas vertinančių optimistiškai, skaičius, lyginant su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, nekito. Tačiau ta dalis, kuri perspektyvas vertina labai pesimistiškai, per minėtą laikotarpį išaugo kone penkis kartus.
Didžiausios įtakos optimizmo kritimui turėjo užsitęsusi geopolitinė krizė ir buksuojanti ES ekonomika. Tačiau verslas neblogai išlaikė egzaminą ir sugebėjo prisitaikyti prie pokyčių, atrasdamas naujas rinkas. Eksporto augimo tikisi trečdalis verslo atstovų iš Lietuvos ir tai sietina su gautais leidimais importuoti (pagrinde maisto produktus) į JAV, Braziliją, Artimuosius Rytus ir Kiniją.
Kalbant apie ES rinkas, ženklių pokyčių jose nelaukiama – Europos centrinio banko vykdoma skatinimo politika vargu ar turės reikšmingos įtakos spartesniam ES ekonomikų augimui. Tačiau verslo atstovai optimistiškai žvelgia į naujas rinkas, kurios, tiesa, žada pardavimų augimą, bet ne didesnes pelningumo maržas. Rinka Lietuvoje augo kelerius metus iš eilės, todėl itin didelių vilčių jos sparčiam augimui šiemet Lietuvos verslininkai nededa. Aktyvi konkurencija taip pat neleidžia prognozuoti ir pelningumo augimo.
Vis augantis iššūkis išlaikyti ir neprarasti pelningumo ryškiai atsispindi verslo apklausos rezultatuose. Lyginant šių metų pirmo ketvirčio ir praėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenis, optimizmas pelningumo klausime krito. Augančio pelningumo tikisi 30 proc., mažėjančio – 18 proc., tokio paties – 44 proc. Tiesa, pusė verslo atstovų teigė tikintys, jog jų apyvarta per ateinančius dvylika mėnesių augs, ir tik dešimtadalis – jog kris. Lūkesčiai dėl pardavimo kainų taip pat tapo labiau optimistiškesni.
Kokiu keliu suka verslas, siekdamas įveikti pelningumo iššūkius? Visų pirma, kaip prioritetinius uždavinius verslininkai sau kelia produktyvumo didinimo skatinimą, produktų ir paslaugų vystymą ar naujų įvedimą. Antra, rinkoje vis dar opus kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimas. Talentų pritraukimą mini visi didžiausių ir efektyviausiai dirbančių įmonių vadovai, todėl neabejotinai šiai sričiai irgi telkiamas dėmesys.
Būtent šie prioritetai paaiškina verslo nusiteikimą per artimiausius dvylika mėnesių investuoti į naujus pastatus, gamyklas ir įrenginius, taip pat daug dėmesio ketinama skirti ir tyrimų bei produktų vystymo sričiai. Tiesa, atsižvelgus į gana pesimistinį ekonominės situacijos vertinimą, šie augantys investicijų lūkesčiai galimai yra susiję su ketinimu išnaudoti ES paramos bei Lietuvoje taikomų mokesčių lengvatų investicijoms ir moksliniams tyrimams galimybes.