Pirmasis apie artimiausios ateities rizikas paklaustas ekonomikos Nobelio premijos laureatu tapęs Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris į klausimą reagavo vaizdžiu palyginimu.
„Na, jei paklaustumėte kardiologo, kas yra pagrindinė rizika jums, jis pasakytų visai ką kitą, nei to paties paklaustas onkologas, - kalbėjo jis. - Ateitis mus vis nustebina, pavyzdžiui, Ukrainos krizė: kodėl ji vyksta dabar? Kalbant apie finansus, palūkanų kainos dabar yra artimos istoriškai žemoms kainoms ir, tikimybė, kad jos pasikeis, yra.“
Tai jau ne pirmas kartas, kai Lietuvoje viešintys ekonomistai kalba apie galimą palūkanų augimą ir atitinkamai – palūkanų šoką.
Lietuvoje apie tai jau anksčiau yra įspėjęs Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas: pasak jo, būtent dėl šios priežasties nuo šių metų lapkričio šalyje bus keičiamos Atsakingojo skolinimo nuostatos. Taip siekiama apsaugoti gyventojus nuo per didelio įsiskolinimo ir finansų sistemą nuo problematiškų skolininkų naštos.
R. J. Shilleris, kalbėdamas Lietuvoje apie artimiausius iššūkius, taip pat paminėjo, kad ne viena valstybė yra pastebėjusi palūkanų šoko riziką ir tam ruošiasi.
„Vyksta įvairios struktūrinės reformos, pertvarkos, bet ar visa tai rodo, kad rinkos yra pasiruošusios naujai krizei?“, - tai jis įvardijo kaip vieną iš esminių problemų.
Iš Danijos atvykęs „Nordea” pasaulinių tyrimų vadovas Nielsas Fromas dėstė, kad dabar sudėtingiausia yra tai, kad reikia iš naujo išmokti, kaip veikia finansų rinkos, o tai - naujas didelis iššūkis.
Nors ekonomistai negailėjo gerų žodžių JAV ekonomikos atsitiesimui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Ekonominių tyrimų ir projektavimo departamento vadovas Andreas Woergoetteris įvardijo, kad čia yra ko nerimauti.
„Rizikos akivaizdžiai yra finansų sektoriuje, jau kuris laikas yra kalbama apie JAV finansų politikos normalizavimą ir normalizavimas yra geras žodis, jo nesietume su rizika, bet tai man yra skamba kaip įspėjimas“, - dėstė A. Woergoetteris.
Pasak jo, kai grįžtama į normalią padėtį, krizės rizika padidėja.
„Tai yra akivaizdi rizika, nes grįžus prie normalios monetrarinės politikos, jos nebegalima bus valdyti įprastu būdu“, - paaiškino A. Woergoetteris.
Nobelio premijos laureatas – apie žmonių baimes
Lietuvoje ketvirtą kartą viešintis R. J. Shilleris savo pranešimą per Baltijos investuotojų forumą pradėjo pasakojimu apie savo šeimą: nors jis prisistato kaip lietuviškų ir amerikietiškų šaknų turintis mokslininkas, profesorius sako, kad tikrovė yra daug sudėtingesnė.
Parodęs savo šeimos nuotrauką su šalies prezidente Dalia Grybauskaitę, jis vardijo, kad dabar turi giminių iš Kinijos ir Rusijos ir apibendrino „toks yra ir šiuolaikinis pasaulis“.
Profesorius sako, kad nepaisant vietos, kur žmonės gyvena, šiuo metu daug kas jaučia, kad vyksta fundamentalios permainos, pirmiausia, pokyčiai susiję su technologijomis: išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais. Pasak jo, dabar žmonės nerimauja, kad technologijos perima jų vaidmenis.
„Jūs galite savo mobilaus balsu paklausti, kur esate, ir jums atsakys. Paklausti, kur yra artimiausia vieta pavalgyti ir jums pasakys, kur artimiausias restoranas. Žmonės gali visas universiteto kurso žinias atsisiųsti į kompiuterį, tad klausia, kokia jų vertė“, - pavyzdį pateikė jis.
Žurnalistų paklaustas, kokią mato Lietuvos ateitį, mokslininkas teigė, kad belieka stebėtis, kaip greitai technologijos integravosi į Lietuvos ekonomiką.
R. J. Shilleris, paklaustas apie didžiausias grėsmes, svarstė, kad tai gali būti kaimynystė su Rusija, o globaliu mastu - obligacijų rinka, ekonomistas šioje srityje grėsmes mato tiek Europoje, tiek JAV.
„Ne kartą yra smukusios akcijų rinkos, o kodėl nuolat auga obligacijų rinkos? Kodėl jos negali smigti žemyn?, - klausė R. Shilleris. - Ilgalaikių obligacijų kainos dabar yra labai aukštos, tai yra susiję su centrinių bankų politika reaguojant į finansinę krizę“.
Visgi, jis priminė, kad JAV ilgalaikių obligacijų kaina yra artima infliacijos procentui, o tai rodo fundamentinę pasaulio ekonomikos silpnybę.
„Manau, kad tai yra susiję su prieš 7-erius metus kilusia ekonomikos krize - ji vis dar su mumis. Tačiau tai susiję ir su kitais dalykais, pavyzdžiui, viešu nerimu, kuris yra visame pasaulyje dėl augančios nelygybės, informacijos ir technologijų plėtros, kas viską keičia. Žmonės nerimauja Kinijoje, Afrikoje, Lietuvoje ir visur pasaulyje, nes mato, kad dabar vyksta nepaprastai greitos permainos. Tad tikrai puiku, kad Lietuva dirba su išvystytomis technologijomis, panašu, kad tai bus ateitis“, - dar kartą technologijų svarbą pabrėžė R. J. Shilleris.
Paklaustas apie Graikijos ateitį, jis šalies nekritikavo.
„Dabar ji išgyvena krizę, bet, manau, jai pavyks atsitiesti. Atrodo, kad Graikija ir Europos Sąjunga užsiima žaidimu“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, Graikija kenčia labai didelį nedarbą tam, kad galėtų išsaugoti eurą, todėl ji neturėtų būti pašalinta iš euro zonos, bet priešingai - išgelbėta.
„Galbūt aš esu minkšto būdo, bet man atrodo, jie prisikentėjo. Aišku, lengva man kalbėti, nes ne man reikės gelbėti, o jums“, - sakė R. Shilleris.
Ketvirtadienį – penktadienį Vilniuje vyksta Baltijos investuotojų forumas, kuriame dalyvauja tarptautinio verslo, visuomenės ir politikos lyderių, ekonomikos ekspertų, žurnalistų ir diplomatų.
