Naujasis darbo kodeksas pristatytas per Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį Seime.
„Darbo kodeksas nėra didžiulė tragedija, bet būtų gerai, kad ne viską lemtų tik tie, kas atneša pinigus į Lietuvą. Atnešti pinigai jais ir liks, jeigu jų nenorės dauginti dirbantieji, tie, kurie sukuria pridėtinę vertę, - vertino A. Černiauskas. - Pavyzdys: žmonės išvažiuoja į Angliją, į JAV, bet ten žmonėms už darbą moka, o Lietuvoje norima, kad žmonės daug dirbtų, bet neleisti uždirbti. Tai – didžiausia problema.“
Profsąjungų konfederacijos vadovas išvardijo, kur darbuotojų atstovai mato neteisybę, o kam – pritaria.
„Nagrinėjant naujojo darbo kodekso projektą buvo labai stipriai akcentuojama, kad, jeigu Lietuvoje negalioja teisė, tai tą teisę reikia panaikinti arba ją dar sumažinti, susilpninti. Tai yra gana keistas požiūris: ar mes siekiame, kad jei žmogus padaro daugiau pažeidimų ir nusikaltimų, mes pakeliame karteles, kad tai jau – nebe pažeidimai? Reikia, kad būtų laikomasi galiojančios teisės, o naujojo kodekso rengėjai nuėjo priešinga linkme, - apibendrino A. Černiauskas. - Mums ganėtinai keista tendencija yra ta, kad iš darbuotojo daug ką bandoma paimti.“
Pasak jo, profsąjungoms kelia abejonių, iš kur kyla įsitikinimas, kad sumažintos atleidimo išmokos bus mokamos ir pateikė statistiką: teritorinės darbo ginčų komisijos per metus sulaukia apie 5 tūkst. darbuotojų prašymų, kurių 95 proc. turinys, išmokėti atstatyti, priskaičiuoti neišmokėtą darbo užmokestį.
Tačiau jis pridūrė, kad yra sprendimų, kuriems profsąjungos visiškai pritaria, tai: privaloma darbo apmokėjimo sistema įmonėse, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, numatomos mokymosi atostogos, darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme, galimybė lanksčiai dirbti derinant šeimą ir darbą.
„Tai yra teigiamybės, kurios yra naujame kodekse, jau nekalbant apie administracinės naštos mažinimą, - vardijo A. Černiauskas. - Bet atsiranda pats baisiausias dalykas: darbuotojo pripažinimas kaip silpnosios pusės. Dabartiniame kodekse yra aiškiai pasakyta, kad darbuotojas yra silpnoji pusė, bet naujajame kodekse tai išnyksta. Bet, atleiskite, palyginkite koncerną, su kuriuo dirba teisininkų kontoros, ir vidurinį išsilavinimą turintį darbininką. Kur lygios šalys?“
Pasak jo, be to, kai kurios naujos darbo sutarčių rūšys profsąjungoms kelia pasipiktinimą.
Profsąjungos, anot jo, siūlo neskubėti įvesti šio tipo sutarties. Terminuotos sutartys priešingai – profsąjungos jas vertina teigiamai.
„Jeigu darbo santykiai yra liberalūs – jie kainuoja. Jeigu darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, turi būti garantijos, priklausomai nuo to, ar dirbama 6 mėnesius ar 24 mėnesius, jis turėtų gauti mažesnę ar didesnę kompensaciją, kai neteks darbo“, - profsąjungų pritarimą terminuotoms sutartims pagrindė A. Černiauskas.
Kitas skausmingas darbuotojams klausimas – dabar galiojančios ir planuojamos mažinti išeitinės kompensacijos iki 6 mėnesių. Pasak A. Černiausko, Estijoje, kai buvo mažinamos išeitinės išmokos, numatytas pereinamasis laikotarpis, kai jos mažintos pamažu, tai siūloma daryti ir Lietuvoje.
„Suminis darbo laikas: taip dirbant viršvalandžiai fiksuojami po 3 mėnesių. Tai reiškia, kad žmogus savaitę dirbs po 72 valandas, bet per 3 mėnesius laikas išsilygins ir už viršvalandžius nebus mokama. Mes sakome, jei reikia ilgesnės darbo savaitės – gerai, bet viršvalandžius skaičiuokite kas savaitę, už juos mokėkite ir darbuotojas bus patenkintas, uždirbs. Bet darbdaviams netinka, jie sako, kad tai – brangus liberalumas.“
A. Černiauskas teigė, kad lengvatos, kurias turėjo motinos, auginančios vaikus iki 14 metų, dabar jų turės mažiau, pagal naująjį kodeksą, kol vaikui sukaks 6 metai.
„Anksčiau buvo ir teisė pasirinkti pamainą, lengvatos dėl komandiruočių ir naktinio darbo, jos buvo skirtos motinoms ir tėvams, kurie augina vaikus. Dabar tai dingsta. Gal jau Lietuvoje demografinė situacija pagerėjo?“, - klausė A. Černiauskas.
Profsąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 1,2 mln. dirbančiųjų, iš kurių profesinės sąjungos jungia apie 100 tūkst. žmonių, kai palyginimui, pasak A. Černiausko, priklauso apie 60 tūkst. žmonių.
Minimali mėnesinė alga sudaro 300 eurų, ją gauna 25 proc. visą ir ne visą darbo dieną gaunančių darbuotojų.
Planuojamos permainos
DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkų parengtame naujajame Darbo kodekso projekte siūloma drastiškai mažinti išeitines kompensacijas ir visiems darbuotojams mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką, o dirbusiems trumpiau nei vienerius metus - dviejų savaičių išmoką. Vyriausybės strateginiame komitete buvo sutarta siūlyti visiems darbuotojams taikyti dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją.
Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką.
Su tokiais planais kategoriškai nesutiko profesinės sąjungos, siūliusios alternatyvą – kurti specialų fondą, į kurį mokėtų visi darbdaviai, o jis mokėtų išeitines kompensacijas. Tačiau tuomet būtų reikėję didinti „Sodros“ mokesčius, kurie ir taip yra pakankamai dideli.
Trišalė taryba yra sutarusi dėl įspėjimo termino trumpinimo atleidžiamiems darbuotojams. Pritarta naujajame projekte įrašytam 1 mėnesio įspėjimo terminui visiems darbuotojams ir 2-3 mėnesių priešpensinio amžiaus žmonėms.
Tačiau tuo pačiu papildomai sutarta, kad neįgaliesiems ir vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams turi būti taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas.
Dabar visiems darbuotojams taikomas 2 mėnesių įspėjimo terminas, o 4 mėnesių įspėjimo taikomas neįgaliesiems, tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims iki 18 metų.
Taip pat siūloma daugiau darbo sutarčių rūšių. Pavyzdžiui, darbinio mokymo sutartis, pameistrystės darbo sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis (siūloma 8 valandų per mėnesį), projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, norima sudaryti daugiau terminuotų sutarčių, nustatyti lankstų darbo laiką, lankstesnį viršvalandžių reguliavimą, mažesnes atleidimo iš darbo sąnaudas darbdaviui ir trumpesnius įspėjimo terminus.
Vyriausybės siūlomoje „Sodros“ reformoje numatytas automatinis pensijų indeksavimas, bazinės pensijos mokėjimas ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto, „Sodros“ lubų nustatymas, socialinio draudimo įmokų mažinimas dvylika metų po 1 proc., taip pat planuojama numatyti apskaitos vienetų sistemą skaičiuojant pensiją.
Planuojama, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai turėtų įsigalioti nuo kitų metų, o „Sodros“ - nuo 2017 m.
