Didesnius pirkinius prieš euro įvedimą suskubę įsigyti gyventojai šiek tiek prilėtino mažmeninės prekybos tempus pirmąjį mėnesį įvedus eurą, tačiau palanki ekonominė aplinka prekybai leido greitai atsitiesti ir šiuo metu jau užtikrintai viršijami pernai metų rezultatai.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio mėnesį mažmeninės prekybos (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) apimtys privertė prekybininkus šiek tiek sunerimti. 2015 m. sausį mažmeninė prekyba tik šiek tiek viršijo 628 mln. eurų, tuo metu 2014 m. sausį siekė daugiau nei 650 mln. eurų.
Vasario mėnesį pirkėjai jau grįžo į savo įprastines vėžes ir mažmeninės prekybos apimtys jau suvienodėjo su 2014 m. (apie 602 mln. eurų).
Kovo mėnesį rezultatai prekybininkams buvo dar malonesni. Šį mėnesį palyginus su 2014 m. kovo mėnesiu mažmeninės prekybos apimtys buvo išaugusios apie 20 mln. eurų ir siekė beveik 700 mln. eurų.
Balandžio mėnesį mažmeninės prekybos rezultatai toliau stiebėsi į viršų ir pasiekė 719,13 mln. eurų, tačiau skirtumas su praėjusių metų balandžio mėnesiu sudarė apie 4 mln. eurų.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas teigė, kad euro įvedimo įtaka vartotojų elgesiui buvo daug ryškesnė prieš įvedant eurą nei artėjant euro įvedimo pusmečiui.
Pasak L. Vilimo, nepasitvirtinus mitui, kad dėl euro viskas brangs, vartojimo apimtys po pirmojo šių metų ketvirčio grįžta į normalias prognozuotas, nuoseklaus augimo vėžes.
„Įmonės euro įvedimui pasiruošė labai gerai, todėl buvo išvengta veiklos trukdžių, dėl ko požiūris į eurą ir nuotaikos dėl valiutos pasikeitimo išliko teigiamos“, - kalbėjo pašnekovas.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė pasakojo, kad šio prekybos tinklo atveju pirmąsias dvi šių metų savaites, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., prekių pardavimai „Maxima“ prekybos centruose smuko apie 4,8 proc.
„Baigiantis pirmam mėnesiui su euru, pardavimų kritimas jau buvo mažesnis – vos 3 proc. Kaip ir buvo tikimasi, sulėtėjusiam vartojimui sausio mėnesį daugiausia įtakos turėjo pasikeitusi valiuta ir sumaišties pereinamuoju laikotarpiu įnešęs atsiskaitymas tiek litais, tiek ir eurais“, - tiki R. Saulytė.
Mažmeninės prekybos tinklo atstovė teigė taip pat pastebėjusi, kad įvedus eurą apie 2 proc. buvo sumenkusi vidutinė krepšelio vertė.
„Tam įtakos greičiausiai turėjo tai, kad žmonės dar nejautė tikrosios euro vertės ir ką jie gali už turimus eurus įpirkti“, - svarstė pašnekovė.
Vartojimo augimas pastebėtas jau vasario mėnesį, tiesa, nedidelis.
Kovo mėnesį, prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vartojimas šalyje išliko stabilus. Nors fiksuotas kuklus augimas, vis dėlto vartojimas buvo dar mažesnis nei 2014 m. kovo mėnesį.
„Balandžio mėnesį šalies gyventojų vartojimas pagaliau atsigavo ir pasiekė praėjusių metų lygį. Per artimiausius mėnesius tikimasi, kad vartojimas ir toliau nuosekliai augs“, - vylėsi pašnekovė.
R. Saulytė džiaugėsi, kad vis dėlto pasitvirtino optimistinė euro įvedimo prognozė, kuri spėjo, kad balandžio mėnesį vartojimo lygis pasieks praėjusių metų lygį.
„Taigi, dabar jau galime teigti, kad mūsų šalies vartotojai atsigavo šiek tiek greičiau nei kaimyninės Estijos po euro įvedimo, kur toks pats vartojimo lygis kaip iki euro įvedimo buvo fiksuotas tik gegužės-birželio mėnesiais“, - užtvirtino prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai.
J. Varanauskienė: „paralyžius“ pamažu atsileido
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad pagal mažmeninės prekybos statistiką vartojimo mastas auga.
„Ir maisto, ir ne maisto prekių apyvarta šių metų vasario-balandžio mėnesiais buvo šiek tiek didesnė negu atitinkamais praėjusių metų mėnesiais. Vadinasi, tas vartojimo „paralyžius“, kurį stebėjome šių metų sausį (kai maisto prekių apyvarta buvo 0,6 proc. mažesnė negu pirmą 2014 m. mėnesį, o ne maisto prekių apyvarta – didesnė tik 1,9 proc., nors visus 2014 m. vidutinis ne maisto prekių apyvartos didėjimo tempas buvo 8,8 proc.) ir kurį labiausiai siejome su euro įvedimu bei vartotojų pratinimusi prie naujų skaičių, pamažu atsileido“, - komentavo specialistė.
Pasak jos, tai, kad vartotojai apsiprato su naująja valiuta rodo ir pasikeitusios nuomonės apie kainų didėjimą, ir kokia valiuta vartotojai galvoja apie kainas.
Kaip teigė J. Varanauskienė, naujausi „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad sausio mėnesį tik penktadalis (22 proc.) Lietuvos respondentų, vertindami kasdienių pirkinių kainas, galvodavo tik litais (39 proc. - tik eurais, o 35 proc. - ir vienaip, ir kitaip).
„Pagal galvojančių ankstesne nacionaline valiuta procentą esame panašūs į kitas eurą ne taip seniai įsivedusias šalis“, - pridėjo pašnekovė.
Iš kitos pusės J. Varanauskienė pastebi, kad mažmeninės apyvartos augimas sausio-balandžio mėnesiais buvo 4 proc. (realusis vidutinis darbo užmokestis pirmą 2015 m. ketvirtį 5,8 proc.) didesnis nei 2014 m. atitinkamą laikotarpį.
„Vadinasi, gyventojai vis tik ne visas didesnes pajamas skiria vartojimo išlaidoms. Vis dėlto, manau, tai – ne euro įvedimo, o porecesinio vartojimo ypatumų pasekmė“, - savo įžvalgomis dalijosi ekspertė.
Pildosi optimistiškesnis scenarijus
Euro įvedimas įtakos turėjo ne tik vartojimui.
Prieš euro įvedimą Lietuvos bankas paruošė Euro įvedimo Lietuvoje kiekybinio poveikio šalies ekonomikai vertinimą. Jame buvo numatyti du scenarijai – pagrindinis (Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingai bus padidinti nuo BBB iki A-/A3 lygio) ir konservatyvusis (Lietuvos reitingai nebus padidinti).
„Galima konstatuoti, kad pildosi pagrindinis (optimistiškesnis) scenarijus. Šiuo metu jau visos 3 pagrindinės reitingų agentūros yra nustačiusios Lietuvos ilgalaikės skolos A-/A3 reitingą“, – tvirtino vienas pagrindinių tyrimo autorių Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.
Pagrindiniame tyrimo scenarijuje buvo numatyta, kad bankų paskolų likučių vidutinė palūkanų norma 2015 m. bus mažesnė 0,53 proc. punktais už 2013 m. sausio-gegužės vidurkį (3,04 proc.).
„Faktiškai jau turimais 2015 m. sausio-kovo mėn. duomenimis, bankų paskolų likučių vidutinė palūkanų norma (2,61 proc.) yra 0,44 proc. punktais mažesnė už 2013 m. sausio-gegužės vidurkį“, - vardijo pašnekovas.
Pasak Lietuvos banko atstovo, ilgalaikių (apie 10 m. trukmės) Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo nuo 3,69 (2013 m. gruodžio mėn.) iki 0,58 proc. (2015 m. balandžio mėn.).
„Pastarajam sumažėjimui turėjo įtakos ne tik euro įvedimas, bet ir Europos centrinio bankas (ECB) išplėstinė turto pirkimo programa. Kita vertus, jei Lietuva nebūtų prisijungusi prie euro zonos, ši programa Lietuvos skolos vertybiniams popieriams nebūtų taikoma, todėl teigiamas programos efektas būtų nepalyginamai mažesnis“, - aiškino Lietuvos banko specialistas.
S. Šiaudinis taip pat priminė, kad dar vienas su euro įvedimu susijęs efektas – sumažėję pervedimų eurais įkainiai.
„Kaip buvo nurodyta euro poveikio tyrime, bankai ir kiti Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainius suvienodino vietinių mokėjimų įkainiais, pastarųjų nedidindami. Tai bankų klientams leis sutaupyti daugiau nei 23 mln. eurų per metus“, - paminėjo specialistas.
Kadangi paskutiniu metu Lietuvos ekonomikoje nepastebimi infliacijos ženklai, sunku pasakyti, kokią įtaką kainoms turėjo euro įvedimas.
„Kainų kaita 2015 m. pirmaisiais mėnesiais leidžia manyti, kad dėl euro infliacija Lietuvoje padidėjo ne daugiau nei anksčiau eurą įsivedusiose šalyse (ne daugiau nei 0,2-0,3 proc. punkto). Latvijoje, kuriai paskutiei pateiktas Eurostato vertinimas, poveikis buvo net mažesnis ir sudarė 0,1-0,2 proc. punkto. Nors 2015 m. pradžioje metinė infliacija buvo neigiama, nesitikime, kad euro poveikio nebuvo: tiesiog, tas mažas euro poveikis buvo su kaupu nusvertas gerokai reikšmingesnių kainas mažinusių veiksnių, o ypač didelio degalų kainų kritimo. Euro įvedimo vienkartinį poveikį kainų lygiui Lietuvoje sistemiškai įvertins Eurostatas, kuris, kaip tikimasi, rezultatus paskelbs šį rudenį“, - komentavo S. Šiaudinis.
