Naujaisiais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą atvyko 38,7 proc. mažiau rusų turistų nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Tačiau apgyvendinimo srityje dirbantys specialistai gegužę pajuto teigiamų ženklų.
Iš viso pirmąjį ketvirtį užsienio turistų srautas sumenko 0,9 proc., o lietuvių turistų didėjo 12 proc.
„Iš tiesų truputį jaučiamas pagyvėjimas. Mes nerenkame tikslios statistikos kas savaitę ar kas mėnesį, tačiau pagyvėjimas jaučiasi. Manau, kad tai lemia rublio kursas. Per Naujuosius metus buvo didžiausias kritimas, tada pasijuto, kad tikrai problema yra didelė. Lyginant su tuo laikotarpiu, gegužę sujudimas pasijautė ir visi labai dėl to apsidžiaugė. Žiūrėsime, kaip bus su užsakymais Birštone ar Druskininkuose vasarą“, - DELFI komentavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Pasak jos, šiuo metu labai sunku spręsti, kokia vasara laukia, nes pasikeitė klientų įpročiai.
„Dabar užsakymai yra paskutinės minutės, nebėra taip, kad žmonės poilsį planuotųsi iš anksto. Tai dabar būdinga ir lietuviams, o juo labiau rusams, kurie nėra užtikrinti dėl savo situacijos“, - teigė asociacijos vadovė.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu vieną eurą galima nusipirkti už 55,8 rublius, o šių metų pradžioje už vieną eurą reikėjo pakloti kur kas daugiau rublių – apie 70.
Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovas ir „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas pripažįsta, kad gegužė galbūt buvo kiek geresnė nei ankstesni mėnesiai.
„Gegužę rusų visada šiek tiek padaugėja, nes pas juos būna gegužės 1-osios ir gegužės 9-osios šventės. Žinoma, lyginant su ankstesniais metais, šiemet buvo pamažėjimas, gal šiek tiek mažesnis nei ankstesniais mėnesiais, bet pamažėjimas vis tiek yra“, - DELFI komentavo jis.
Pašnekovas skaičiuoja, kad jo vadovaujame „SPA Vilnius“ komplekse rusų turistų gegužę bus 10-12 proc. mažiau nei tuo pačiu metu ankstesniais metais.
„Vasaros rezervacijos nėra blogos, nėra gąsdinančių dalykų, bet rusakalbių kiekis vis tiek mažesnis, daugėja lietuvių, baltarusių, norvegų. Taip pat mažėja svečių, atvykstančių su Rusijos agentūromis, nes daug jų bankrutavo. Aš netikiu, kad šiemet rusų srautai visiškai atsigaus, nes viena yra ekonominė pusė, o kita – politinė-ideologinė“, - teigė V. Trinkūnas.
Birštono turizmo informacijos centro vadovė Rūta Kapačinskaitė DELFI sakė, kad jų surinkti apgyvendinimo skaičiai didesnio nuosmukio nerodo.
Turizmo informacijos centro duomenimis, daugiau nei 80 proc. šio kurorto svečių sudaro Lietuvos gyventojai, antroje vietoje – rusakalbiai vokiečiai, trečioje – rusai.
„Kalbant apie Rusijos gyventojus, tai šiemet, kaip ir anksčiau, jie atvyksta iš Maskvos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado. Rusams Birštone esančios kainos tinka, jiems patinka tyla, ramybė ir vis dar stebina žaluma. Taip pat vienas iš pagrindinių faktorių, ką jie atvažiavę pas mus pasako, kad pas mus labai švarus oras. Tuo stebėtis nereikia, nes patys buvome parodoje Maskvoje, tai kovą ten buvo smogas, mums buvo sunku ten išbūti keturias dienas, taigi nieko nuostabaus, kad jiems įspūdį daro oras“, - teigė R. Kapačinskaitė.
Turizmo informacijos centro duomenimis, pernai Birštone apsilankė 50,3 tūkst. turistų. Apklausus kurorte veikiančias apgyvendinimo įstaigas, skelbiama, kad pirmąjį ketvirtį Birštone ilsėjosi 17,1 tūkst. turistų. Kiek tiksliai jų buvo iš Rusijos nedetalizuojama.
„Per Naujuosius metus išties būklė buvo slogi, rezervacijos buvo sustojusios. Tada turizmo ekspertai pranašavo, kad apie kovo mėnesį turėtų
Kaimynų skaičiai šiurpina
Valstybinio turizmo departamento atstovė spaudai Edita Gaigalienė praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvos neturėtų pasikartoti kaimyninių šalių scenarijus.
Lietuvos Valstybinio turizmo duomenimis, Estijos apgyvendinimo įstaigose per pirmus du šių metų mėnesius (sausį, vasarį) nakvojo 45 proc. mažiau Rusijos turistų nei per tą patį laiką 2014 m.
„Tuo remiantis, galima būtų prognozuoti, kad panašia apimtimi šiemet gali sumažėti ir Rusijos turistų srautas Lietuvos miestuose ir kurortuose, tačiau tikimės, kad Lietuvoje kritimas neturėtų siekti 45 proc., nes, kiek matyti iš pokalbių su turizmo sektoriaus Lietuvoje atstovais, kardinaliai rusų turistų keliavimo įpročiai nepasikeitė, tačiau padidėjus rublio ir euro kursų skirtumui, gyventojai ėmė labiau taupyti“, - praėjusią savaitę DELFI komentavo E. Gaigalienė.
Jos pateikiamais Federalinės Rusijos turizmo agentūros duomenimis, 2014 m. į užsienio keliones leidosi 15 proc. mažiau Rusijos piliečių nei 2013 m.
„Apskritai rusų turistai tapo išrankesni ir savarankiškesni, dauguma keliautojų naudojasi tiesioginiais pirkimo paslaugomis ir užsako paslaugas internetu, patys pasirenka apgyvendinimo tipą, kategoriją, papildomas paslaugas, atvyksta į Lietuvą savo transportu. Daugelis atsisako kelionių agentūrų paslaugų ir vadovaujasi rekomendacijomis, skaito atsiliepimų portalus', - komentuoja E. Gaigalienė
Per 2014 m. Rusijos turistų apgyvendinimo įstaigose sulaukėme 8,8 proc. mažiau nei 2013 m. (222,2 tūkst.), o ketvirtą praėjusių metų ketvirtį rusų turistų mažėjimas Lietuvoje siekė 19,7 proc.
Europos turizmo komisijos parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, turistų iš Rusijos srautai į Europą pirmą 2015 metų ketvirtį sumenko 30 proc.
Skelbiama, kad turistų srautų mažėjimas tiesiogiai susijęs su pigusia nafta – tokie pokyčiai lėmė mažėjančią rusų perkamąją galią. Nuo kelionių į užsienį rusus atgraso ir nuvertėjęs rublis.
