Rusijos sostinės prokuratūros sprendime teigiama, kad analogišką baudžiamąją bylą Rusijos tyrimų komiteto Maskvos vyriausioji tyrimų valdyba verslininkui jau buvo iškėlusi, o Ramenskojės miesto apylinkės teismo N210 teisėjas, tuomet nagrinėjęs bylą prieš K. Ponomariovą, nustatė, kad verslininkas ir jo buvusios bendrovės paisė mokesčių įstatymų, susijusių su iš bendrovės „Ikea Mos“ (dukterinės Švedijos baldų gigantės IKEA) gautais pinigais.
Remiantis Ramenskojės teismo sprendimo aiškinimu, K. Ponomariovas ir jo bendrovė susitarė dėl pinigų saugojimo, o lėšų, dėl kurių saugojimo ir buvo susitarta, negalima įvardyti kaip įplaukų, todėl verslininkas mokesčių nuo minėtųjų piniginių lėšų mokėti neturi. Maskvos vyriausioji tyrimų valdyba prabilo apie galimybę Maskvos prokuratūros sprendimą skųsti. Teisės specialistai kalba apie „itin suktą schemą“, kuria pasinaudojus byla prieš K. Ponomariovą buvo nutraukta, teigiama straipsnyje.
Balandžio pabaigoje Rusijos tyrimų komiteto Maskvos vyriausioji tyrimų valdyba pranešė, kad bendrovės ISM direktoriui K. Ponomariovui iškelta byla, kurioje jis kaltinamas 2010-2012 metais vengęs mokėti mokesčius nuo sumos, siekiančios 25 mlrd. rublių (0,45 mlrd. Eur) (4,7 mlrd. rublių (0,09 mlrd. Eur) kaip juridinis asmuo ir 3,3 mlrd. rublių (0,06 mlrd. Eur) kaip fizinis asmuo). Minėtuosius pinigus jo bendrovė iš bendrovės „Ikea Most“ gavo įsigaliojus teismo sprendimui kaip įmoką už skolas už naudojimąsi įranga.
Tyrimų komitetas taip pat skelbia, kad tyrėjų prašymu teismas areštavo banke laikomas K. Ponomariovo lėšas, „gautas vengus mokėti mokesčius“.
K. Ponomariovo ir IKEA konfliktas tęsiasi jau šešerius metus. Dar 2006 metais IKEA iš bendrovės „Autonominės energijos tiekimo sistemos“, kuriai vadovauja K. Ponomariovas, išsinuomojo 112 dyzelinių elektros stočių, kurios turėjo elektra aprūpino prekybos centrus „Mega-Dybenko“ ir „Mega-Parnas“ Sankt Peterburge.
2008 metais, pasibaigus nuomos laikui, IKEA dukterinė bendrovė atsisakė grąžinti skolas už elektros stočių nuomą, tačiau 2009-2010 metais ir toliau jomis naudojosi. Abi šalys viena iš prieš kitą skirtinguose teismuose pateikė dešimtis ieškinių. 2010 metais buvo pasirašytas ikiteisminį taikos susitarimas, o IKEA K. Ponomariovui sumokėjo 25 mlrd. rublių (0,45 mlrd. Eur) kompensaciją.
2015 metų kovą, atlikę išsamų patikrinimą, mokesčių inspektoriai padarė išvadą, kad K. Ponomariovas 2010-2012 metais nuo minėtosios sumos nesumokėjo fizinio asmens pajamų mokesčio. Bendrą sumą, kurią verslininkas yra skolingas valstybės biudžetui (įskaitant baudą), mokesčių inspektoriai įvertino 4,45 mlrd. rublių (0,08 mlrd. Eur).
Remiantis Rusijos mokesčių inspekcijos parengtu aktu, IKEA pinigus pervedė į bendrovės „Autonominės energijos tiekimo sistemų“ sąskaitą. Atlikus pavedimą, K. Ponomariovas su savo bendrove pasirašė minėtųjų pinigų saugojimo susitarimą ir pervedė pinigus į asmenines sąskaitas pirmiausia „LesBank“, o vėliau „SberBank“. Remiantis susitarimu, jis negalėjo disponuoti minėtomis lėšomis, tačiau mokesčių inspektoriai nusprendė, kad K. Ponomariovui minėtosios lėšos davė pelną. Galiausiai pinigai atsidūrė verslininko sąskaitose VTB24 banke. Anot mokesčių inspekcijos, verslininkas šia schema pasinaudojo, norėdamas išvengti mokestinių prievolių, rašo RBK.
