Šiuo metu daugiau negu milijonas Lietuvos gyventojų vartoja kompensuojamuosius vaistus ir medikamentus, todėl šių vaistų kainos yra viena opiausių problemų žmonėms.

"Sveikatos apsaugos ministerija taiko moraliai pasenusią ir neefektyvią kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymo tvarką, todėl valstybė ir gyventojai permoka už vaistus. Per metus valstybė vaistams išleidžia per 200 milijonų eurų, dar 50 milijonų eurų už kompensuojamųjų vaistų priemokas sumoka patys žmonės. Ministerijos stagnacija ir aplaidumas lemia ne tik aukštas vaistų kainas, bet ir kelia daug klausimų dėl korupcijos rizikos", - prezidentės poziciją po susitikimo išsakė jos patarėja Skaistė Plaušinytė.

Prezidentė akcentuoja, kad taip pat turi būti sudarytos sąlygos žmonėms įsigyti vaistų už prieinamą kainą. Todėl būtina užtikrinti, kad vaistinėse tai pačiai ligai gydyti būtų parduodami kokybiški, bet nebrangūs vaistai. Tokiu atveju, perkant kardiologinius kompensuojamuosius vaistus, žmogui vaistai kainuotų 6 kartus pigiau, o valstybės mastu gyventojai per metus sutaupytų 27 mln. eurų.

Konkurencijos taryba antradienį savo iniciatyva taip pat pradėjo kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimą. Pasak šios tarybos pirmininko Šarūno Keserausko, bus aiškinamasi, kaip medikamentai patenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašus.

"Mums kyla klausimų, ar tas patekimas nėra per daug sudėtingas, ar taip nėra ribojama konkurencija. Tai tikrai dar nėra išvada, tai tik kilę klausimai iš mūsų patirties", - teigė Š. Keserauskas, pridūręs, kad panašūs tyrimai trunka apie metus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai parengė ir patvirtino "Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių planą", kurio vienas svarbiausių pakeitimų - tais atvejais, kai tas pats vaistas gaminamas trijų ar daugiau gamintojų, reikėtų siūlyti tik pigiausio grupės vaisto 100 proc. kompensaciją. Tuo tarpu kiti tos pačios grupės vaistai būtų kompensuojami tik 50 proc.

Pasak sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo, taikant naująją tvarką svarbu atsižvelgti ir į pacientų teisėms atstovaujančių organizacijų išsakytus nuogąstavimas, kad taip gali būti apribota pacientų teisė rinktis jiems labiausiai tinkančius medikamentus.

"Šis sektorius labai jautrus, ir mes, bandydami pasiekti mažiausios kainos rezultatą, neturime pamiršti saugumo užtikrinimo. Neturi sudaryti situacijų, kai tam tikras vaistas išeina iš rinkos ir nelieka jam jokių pakaitalų. Mes tikrai norime išsaugoti pacientams galimybę pasirinkti tinkamą vaistą, bet, kita vertus, - ir siekti rezultatų gerinant kainas ir didinant vaistų prieinamumą", - komentavo viceministras.

V. Gavrilovas pabrėžė, kad ministerija jau ėmėsi žingsnių kompensuojamųjų vaistų sąrašus sudaryti skaidriau ir efektyviau - dvi šiuos klausimus nagrinėjusios komisijos sujungtos į vieną, jos posėdžiauja du kartus per mėnesį. SAM taip laukia Seimo sprendimo dėl didesnių galių suteikimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai tikrinti konkrečiose vaistinėse esančias preparatų kainas.

"Turi būti visi pacientai supažindinami su galimomis alternatyvomis, jiems turi būti pateikta visa informacija apie pigiausią vaistą. Tokie patikrinimai turi būti prasmingi, kad atėjusiems pareigūnams nereikėtų iš pradžių prisistatinėti ir tik po to tikrinti", - kalbėjo viceministras.

Per metus valstybė vaistams išleidžia per 200 milijonų eurų, dar 50 milijonų eurų už kompensuojamųjų vaistų priemokas sumoka patys žmonės. Iš viso farmacijos sektoriuje per metus sukasi apie pusę milijardo eurų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)