Nedidelės įmonės savininkas skundėsi drastiškomis priemonėmis, kurias naudodama „Sodra“ išsireikalauja pinigus iš mokesčius mokėti vėluojančių verslininkų. Pasak jo, 600 eurų skolą valstybės institucija nuskaičiavo kelissyk ir jis net nežino, kada likusieji pinigai bus sugrąžinti.

Pati „Sodra“ tvirtina, kad visos sąskaitos blokuojamos tik tuo atveju, kai vienoje sąskaitoje penkias dienas nesulaukiama pinigų, o tos lėšos, kurių nuskaityta per daug, įmonei grąžinama per tris dienas.

„Mūsų įmonė maža, daug dirbame su užsieniu, žodžiu, verslas teka teisinga linkme. Visus mokesčius mokame oficialiai, tikrai stengiamės tai daryti laiku, tačiau ypač paskutinį mėnesį pradėjome vėluoti su „Sodros“ įmokomis. Savo mokesčių inspektorę informavome, kad VMI sumokėsime artimiausiu metu, kai tik gausime mokėjimus iš klientų. Na, o „Sodra“ niekuomet nesismulkina, ir vėluojant 5 dienas „išstatė“ inkasinį banko sąskaitoms. Kadangi tikėjomės pinigėlių, per daug nesijaudinome“, – DELFI pasakojo verslininkas, prašęs neminėti jo pavardės.

Tačiau netrukus pašnekovas tvirtina supratęs, kad jaudintis buvo dėl ko.

„Atėjus tai dienai, kai klientai apmokėjo už paslaugas į skirtingas mūsų įmonės sąskaitas, „Sodra“ sėkmingai nusiskaičiavo tą pačią sumą kelis kartus nuo skirtingų sąskaitų. Sumos nedidelės, nors ir keturženklės, tačiau mums labai svarbios gyvybiškai. Aišku, yra ir mūsų kaltės, tačiau, mano manymu, jie turėtų pasiimti tai, kas jiems priklauso ir nė cento daugiau. Bankas savo ruožtu visiškai kratosi atsakomybės, o „Sodra“, nors ir pripažįsta savo kaltę, visiškai niekur neskuba ir nejudina savo galūnių, kad situacija pasikeistų. Šiuo metu jaučiuosi apvogtas vidury baltos dienos“, - apmaudo neslėpė jis.

Verslininkas tvirtino dabar esantis komandiruotėje ir net nežinąs, kada jam grąžins nuskaitytus pinigus.

„Tai yra yra pavyzdys, kaip valstybinės institucijos gali nebaudžiamos savivaliauti. Pats grįžęs iš komandiruotės žadu eiti į policiją ir rašyti pareiškimą dėl vagystės iš sąskaitos. Mažam verslui tokių lėšų vagystė yra jaučiama. Kai pradėjau domėtis, sužinojau, kad yra kitų įmonių, susiduriančių su tokia pačia situacija, tik sumos yra gerokai didesnes“, - kalbėjo jis.

Tuo metu „Sodros“ Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Peseckienė DELFI sakė, kad priskaičiuotos „Sodros" ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos už darbuotojus turi būti sumokėtos iki kito mėnesio 15 d. Jei įmokos nesumokėtos laiku, jos laikomos skola ir gali būti priverstinai išieškomos nuo kitos dienos, kai turėjo būti sumokėtos.

„Laiku nesumokėtos įmokos gali būti išieškomos iš draudėjų sąskaitų kredito įstaigose. Pirmiausia mokėjimo nurodymas visai skolos sumai pateikiamas į vieną draudėjo sąskaitą. Jeigu kredito įstaiga per penkias dienas negali atlikti šio mokėjimo nurodymo, nes sąskaitoje nėra pakankamai lėšų, tokiais atvejais mokėjimo nurodymai visai skolos sumai yra pateikiami į visas draudėjo sąskaitas kredito įstaigose. Į visas sąskaitas mokėjimo nurodymas pateikiamas ir tais atvejais, kai draudėjas yra jau skolingas ilgiau kaip trisdešimt dienų“, - teigė ji.

Pasak I. Peseckienės, jeigu vykdant mokėjimo nurodymus nurašytos sumos viršija draudėjo skolą, skirtumas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamas į draudėjo sąskaitas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas tvirtina, kad šioje situacijoje vienos tiesos nėra.

Sigitas Besagirskas
„Tiesiog yra tokios taisyklės. Jeigu Mokesčių inspekcija į tai žiūri lanksčiau, ten galima paprasčiau sutarti dėl atidėjimo, „Sodroje“ yra pakankamai griežta tvarka. Iš kitos pusės, jeigu „Sodra“ kažkurį laiką toleruos vėlavimą, tuomet prasidės piktnaudžiavimai. Teisybė yra kažkur per vidurį, galbūt galėtų būti tarpinis variantas, jeigu nesumoka laiku, įmonė galėtų gauti žinutę, kad per dvi dienas nesumokėjus bus blokuotos visos sąskaitos“, - DELFI komentavo jis.

Pasak pašnekovo, ši tvarka yra pakankamai sena, tačiau įmonės nuolat užlipa ant to paties grėblio.

„Neįsivaizduoju kito būdo, kaip „Sodra“ galėtų nusiskaičiuoti pinigus, kad bankai tarpusavyje įsidiegtų kažkokią sistemą, tai daug kainuoja, kas už ją mokės? Žvelgiant iš „Sodros“ pozicijų, kaip jai nusiskaityti pinigus, pavyzdžiui, jeigu įmonės žinos, kad nuskaito tik iš pagrindinės sąskaitos, tai įmonė gali joje lėšų nelaikyti, o kitose sukaupti didžiausias sumas“, kalbėjo S. Besagirskas.

„Sodros“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į biudžetą gauta 678,2 mln. eurų įplaukų. Tai yra 5,9 proc. (38,4 mln. eurų) daugiau nei per tą patį 2014 m. Laikotarpį, bet 16,6 mln. eurų mažiau nei buvo planuota.

„Sodros“ biudžeto išlaidos pirmąjį ketvirtį buvo 831 mln. eurų. Tai yra 20,3 mln. eurų daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 19,5 mln. eurų mažiau nei buvo planuota.

Taigi pirmąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 152,8 mln. eurų. Prognozuojama, kad šiemet „Sodra“ bus sukaupusi 3,48 mlrd. eurų skolų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (619)