Preliminariniais vertinimais, per keturis mėnesius (nuo sausio iki balandžio) bankų nuostoliai sieks 14 mlrd. rublių. Anot M. Suchovo, bankai „deda dideles pastangas, kad susigrąžintų pelningumą“.

Jis taip pat pastebėjo, kad žmonės vėl ima pasitikėti bankais. „Aukštos palūkanos skatins didesnį, nei prognozuota, indėlių augimą. Balandį indėlių apimtys rubliais padidėjo daugiau nei 3 proc., mūsų indėlininkai į bankus atnešė 430 mlrd. rublių, valstybiniai indėliai pakilo 4,3 proc.“, – paaiškino M. Suchovas.

Gegužės 13 d. šalies vicepremjeras Igoris Šuvalovas perspėjo, kad artimiausioje perspektyvoje Rusijos bankų sektorius pelningumo nesulauks. Anot valdininko, pajamingumas ims augti ties 2015-2016 m. slenksčiu.

Kovo 30 d. Rusijos centrinis bankas skelbė, kad 30 didžiausių Rusijos bankų patyrė 22,76 mlrd. rublių bendrųjų nuostolių per pirmuosius du 2015 metų mėnesius. Praėjusių metų analogišku laikotarpiu jie uždirbo 131,54 mlrd. rublių pelno.

Sausio 14 d. Rusijos banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas prognozavo „plataus masto“ Rusijos bankų sistemos krizę. Anot jo, naftos barelio kainai esant ties 43-45 dolerių riba, kreditinės organizacijos turi didinti atskaitymus į rezervus, bet ne visi bankai gali atremti tokį atsargų formavimo mastą.

2014 metais Rusijos finansinių įstaigų pelnas sumažėjo 40,7 proc. iki 589 mlrd. rublių. Tokį pelno nuosmukį daugiausia lėmė bankų sprendimas didinti atsargas, atsižvelgiant į galimus nuostolius.

Rusijos bankų sektoriui ES ir JAV paskelbė sankcijas. Šalies kreditinės organizacijos negali pritraukti lėšų JAV ir Europos finansinėse rinkose. Į juoduosius sąrašus pateko tokie bankai, kaip „Sberbank“, VTB, „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, „Rosslechozbank“, Maskvos bankas.