Pasak korporacijos "Matininkai" Nekilnojamojo turto vertinimo skyriaus vadovo Stepono Deveikio, komerciniais tikslais objektus įsigijusieji turėtų neskubėti atsikratyti pirkinių, nes yra galimybių gerai uždirbti.
"Šalia infrastruktūros objektų sutraukiama daug investicijų, nekilnojamasis turtas aplink naująjį uostą tik brangs, sunku prognozuoti, kiek, bet gali siekti daugiau nei kelis kartus", - sakė S.Deveikis.
Kruizinių laivų terminalą, jachtų ir katerių prieplauką valdanti bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" greta planuoja plėtoti nekilnojamojo turto objektus.
"Paklausūs viešbučiai, restoranai, biurai, net ir butai - turėsime ką pasiūlyti visiems segmentams", - sakė "Klaipėdos laivų remonto" generalinis direktorius Alvydas Butkus.
Dabartinės Klaipėdos jūrų uosto galimybės per metus leidžia krauti 30-35 mln. tonų krovinių.
Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros skaičiavimais, 2025 metais jau išplėstame uoste galėtų būti kraunama 48 mln. tonų.
Didesnis jūrų uostas kainuotų 1,5-2 mlrd. litų. 60-70 proc. lėšų skirtų valstybė, likusią dalį - uosto operatorius. Investicijos atsipirktų maždaug per 14 metų.