Apie tokius pakeitimus svarsto komerciniai šalies bankai, įpareigoti Lietuvos banko nuo lapkričio padidinti internetinių atsiskaitymų saugumą.
Tuo pačiu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad galbūt vertėtų atidėti jų įsigaliojimą, nes griežtinimas sukelia problemų klientams.
Lietuvos bankas yra numatęs, kad didesni saugumo reikalavimai turi įsigalioti nuo lapkričio.
„Dabar situacija yra tokia, kad kodų kortelės galės būti naudojamos tik mažiems mokėjimams. Galbūt iki 30, 40 ar 25 eurų. Kitiems pavedimams galbūt reikės turėti saugesnes identifikavimo priemones“, - trečiadienį Seimo Europos informacijos biure surengtoje diskusijoje sakė S. Kropas.
Pasak jo, paprasčiausia ir pigiausia papildomo saugumo priemonė yra mobilusis parašas, kuris dabar nėra plačiai naudojamas.
„Kaip žinote, bankai turi kitas, šiuo metu naudojamas alternatyvas, pavyzdžiui, slaptažodžių generatorių, kuris kainuoja apie 10 eurų. Elektroninis parašas, kuris taip pat reikalauja tam tikro nuskaitymo prietaiso. Tačiau yra mobilus parašas, kuris šiuo metu yra nemokamas. Mobilus parašas gali būti naudojamas prisijungiant prie visų bankų sąskaitų, tada jums nereikės jokių generatorių, kitų papildomų priemonių. Tiesiog reikia pasikeisti SIM kortelę, šiek tiek pasimokyti ir padaryti vieną kitą pavedimą“, - teigė asociacijos prezidentas.
Kartu jis pripažįsta, kad bankai norėtų atidėti reikalavimų įsigaliojimo laikotarpį.
„Mes taip pat svarstome, kad tai yra problema mūsų klientams, galbūt prašytume atidėti įgyvendinimo laikotarpį, nes kitos šalys nėra nustačiusios įgyvendinimo laikotarpio. Juo labiau, kad mes neturime Lietuvoje problemų dėl didelių sukčiavimo ar grobstymo atvejų“, - kalbėjo S. Kropas.
DELFI jau rašė, kad bankai pamažu ruošia savo klientus būsimiems pokyčiams.
„Ateityje bus sprendimai, leidžiantys kartu su kodų kortele naudoti papildomus saugumo užtikrinimo būdus. Šiuo atveju tai būtų papildomas identifikavimas jungiantis prie banko naudojant į mobilųjį telefoną atsiunčiamą žinutę. Taip būtų įvedamas dar vienas saugumo lygmuo“, - DELFI anksčiau sakė SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
„Swedbank“ planuojamų papildomų saugumo priemonių kol kas neviešina.
„Swedbank“ pateikiamais duomenimis, šiuo metu kodų kortelės yra labiausiai paplitusi prisijungimo prie interneto banko priemonė tarp banko klientų. Jomis naudojasi 89 proc. klientų. Lietuvos bankų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, klientai kodų kortele ne tik dažniausiai naudojasi, bet ir yra labiausiai patenkinti – kodų kortelė vertinama geriausiai iš visų bankų paslaugų (9.3 balais iš 10).
Tuo metu apie 120 tūkst. banko klientų (10 proc.) naudojasi PIN kodų generatoriumi, 12 tūkst. naudoja mobilųjį parašą, neseniai pristatyta galimybė prisijungti naudojant elektroninį parašą (ID kortelę).
DELFI jau rašė, kad Lietuvos bankas patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams, nurodančius didinti atsiskaitymų internete saugumą, o kodų kortelės laikomos mažiausiai saugiomis.
Lietuvos bankas tvirtina, kad minėtus reikalavimus patvirtino atsižvelgdamas į Europos centrinio banko analogišką sprendimą, kuris jo ėmėsi atsižvelgdamas į grėsmes ir didėjančias nuostolių sumas, nes elektroninė prekyba ir ja susiję internetiniai atsiskaitymai nuolat auga.
Kartu su internetiniais atsiskaitymais daugėja ir įvairių sukčiavimo atveju, kai pasinaudojant mokėjimų schemų saugumo spragomis, pasisavinami pinigai, atsiskaitoma svetimu vardu.
Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veikiančių įmonių ir gyventojų nuostoliai, susiję su elektroninių sąskaitų tvarkymu, galėjo siekti iki 100 tūkst. eurų. Europoje minėti nuostoliai siekė apie 1 mlrd. eurų.
